PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS – VĖJO ELEKTRINIŲ PARKO ĮRENGIMO ZARASŲ R. SAV., ZARASŲ SEN., BERNATKŲ K., KAVOLIŠKIŲ K., RIEŠUTINĖS I K., OBELIŠKĖS VS., ŠAPAUKOS K., KALINAUKOS K. ATRANKOS DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO DOKUMENTAI Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB „Vėjo pašvaistė“ PAV atrankos dokumentų rengėjas: UAB „Vėjo pašvaistė“ ZARASAI, 2022 Planavimo organizatorius ir vykdytojas: UAB „Vėjo pašvaistė“, įmonės kodas 302498734, A. Mickevičiaus g. 7A, Vilnius tel. Nr. +370 655 12801 el. p. velektrine@gmail.com Direktorius Saulius Velička Objektas: VĖJO ELEKTRINIŲ PARKO ĮRENGIMAS ZARASŲ R. SAV., ZARASŲ SEN., BERNATKŲ K., KAVOLIŠKIŲ K., RIEŠUTINĖS I K., OBELIŠKĖS VS., ŠAPAUKOS K., KALINAUKOS K. Objekto adresas: ŽEMĖS SKLYPAI (KAD. NR. 4343/0004:20, 4343/0001:153, 4343/0003:21, 4343/0003:235, 4343/0003:201, 4343/0003:23) ZARASŲ R. SAV., ZARASŲ SEN., BERNATKŲ K., KAVOLIŠKIŲ K., RIEŠUTINĖS I K., OBELIŠKĖS VS., ŠAPAUKOS K., KALINAUKOS K. INFORMACIJA ATRANKAI DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO TURINYS 1. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos organizatorių ir PAV dokumentų rengėją ............................... 6 1.1. Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus kontaktiniai duomenys ......................................................... 6 1.2. Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus įgalioto PAV dokumentų rengėjo kontaktiniai duomenys .... 6 2. Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas ......................................................................................................... 6 2.1. PŪV pavadinimas, nurodant atrankos dėl PAV atlikimo teisinį pagrindą .................................................... 6 2.2. PŪV fizinės charakteristikos ........................................................................................................................ 6 2.3. PŪV pobūdis: produkcija, technologijos, pajėgumai ................................................................................... 7 2.4. Žaliavų, produktų, cheminių medžiagų ir mišinių naudojimas ir susidarymas; radioaktyviųjų medžiagų naudojimas; pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų naudojimas; planuojamos ūkinės veiklos metu numatomas naudoti ir laikyti tokių žaliavų, produktų, medžiagų, mišinių ir atliekų kiekis .................................................... 8 2.5. Gamtos išteklių (gyvosios ir negyvosios gamtos elementų) – vandens, žemės (jos paviršiaus ir gelmių), dirvožemio, biologinės įvairovės naudojimo mastas ir regeneracijos galimybės ............................................... 8 2.6. Duomenys apie energijos, kuro ir degalų naudojimą .................................................................................. 8 2.7. Pavojingųjų, nepavojingųjų ir radioaktyviųjų atliekų susidarymas, nurodant atliekų susidarymo vietą, kokios atliekos susidaro, planuojamas jų kiekis, jų tvarkymas ........................................................................... 9 2.8. Nuotekų susidarymas, preliminarus jų kiekis ir užterštumas, jų tvarkymas.............................................. 9 2.9. Cheminės taršos susidarymas ir jos prevencija ......................................................................................... 9 2.10. Taršos kvapais susidarymas ..................................................................................................................... 9 2.11. Fizikinės taršos susidarymas ir jos prevencija ......................................................................................... 10 2.11.1. Triukšmas ...................................................................................................................................... 2.11.2 Šešėliavimas ................................................................................................................................... 2.11.3 Infragarsas ...................................................................................................................................... 2.11.4 Elektromagnetinis laukas ............................................................................................................... 2.12. Biologinės taršos susidarymas ir jos prevencija ...................................................................................... 18 2.13. Planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių ir (arba) susidariusių ekstremaliųjų situacijų, įskaitant tas, kurias gali lemti klimato kaita; ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų tikimybė ir jų prevencija ..................................................................................................................... 18 2.14. Planuojamos ūkinės veiklos rizika žmonių sveikatai ............................................................................... 18 2.15. Planuojamos ūkinės veiklos sąveika su kita vykdoma ūkine veikla ir (ar) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimuose žemės sklypuose ir (ar) teritorijose. Veiklos sukeliami nepatogumai .................................................................................................................................................... 19 2.16. Planuojamos ūkinės veiklos vykdymo terminai ir eiliškumas .................................................................. 21 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta ................................................................................................................. 22 3.1. Planuojamos ūkinės veiklos vieta .............................................................................................................. 22 3.2. Planuojamos ūkinės veiklos teritorijos, gretimų žemės sklypų ar teritorijų funkcinis zonavimas ir teritorijos naudojimo reglamentas pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ............................................................................................................................................ 22 3.3. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje ir gretimuose žemės sklypuose ar teritorijose Vėjoelektrinių parkoįrengimoZarasųr. sav.,Zarasųsen.,Bernatkų k.,Kavoliškiųk., Riešutinės Ik.,Obeliškės vs.,Šapaukosk., Kalinaukosk.atrankosdėlpoveikioaplinkaivertinimodokumentai esančiusžemėsgelmiųišteklius,dirvožemį;geologiniusprocesusirreiškinius,geotopus.............................28 3.4.Informacija apieplanuojamosūkinėsveiklosteritorijojeirgretimuosežemėssklypuosearteritorijoseesantįkraštovaizdį,jocharakteristiką,gamtinįkarkasą,vietovėsreljefą........................................................32 3.5.Informacija apieplanuojamosūkinėsveiklosteritorijojeirgretimuosežemėssklypuosearteritorijoseesančiassaugomasteritorijasįskaitantEuroposekologiniotinklo„Natura 2000“teritorijas,ir josesaugomasEuroposBendrijossvarbosnatūraliasbuveinesbei rūšis,kuriosregistruojamosSaugomųteritorijųvalstybėskadastroduomenųbazėjeiršiųteritorijųatstumusnuoplanuojamosūkinės veiklosvietos.........................38 3.6.Informacija apieplanuojamosūkinėsveiklosteritorijojeirgretimuosežemėssklypuosearteritorijoseesančiąbiologinęįvairovę:...............................................................................................................................40 3.6.1.biotopus,buveines(įskaitantEuroposBendrijossvarbosnatūraliasbuveines)miškus,jųpaskirtį irapsaugosrežimą,pievas(išskiriantnatūralias),pelkes,vandenstelkiniusirjųapsaugoszonas,juostas,jūrosaplinkąirkt.,jųgausumą,kiekį,kokybęirregeneracijosgalimybes,natūraliosaplinkosatsparumą.............40 3.6.2.augaliją,grybijąirgyvūniją,ypatingądėmesįskiriantsaugomomsrūšims,jųaugavietėmsirradavietėms, kuriųinformacijakaupiama SRIS(saugomųrūšiųinformacinėsistema)duomenųbazėje,jųatstumąnuoplanuojamosūkinėsveiklosvietos...................................................................................................................43 3.6.2.1.Informacijaapiesaugomasrūšis,jųaugavietesirradavietespagalSRISduomenųbazę............43 3.6.2.2.InformacijaapieteritorijosjautrumąpaukščiųiršikšnosparniųaspektupagalVENBISprojektoduomenis..................................................................................................................................................46 3.7.Informacija apieplanuojamosūkinėsveiklosteritorijojeirgretimuosežemėssklypuosearteritorijoseesančiasjautriasaplinkosapsaugospožiūriuteritorijas–vandenstelkiniųapsaugoszonasirpakrantėsapsaugosjuostas,potvyniųzonas,karstinįregioną,požeminiovandensvandenvietesirjųapsaugoszonas.51 3.8.Informacijaapieplanuojamosūkinėsveiklosteritorijosirgretimųžemėssklypųarteritorijųtaršąpraeityje,jeigujosevykdantūkinęveikląbuvonesilaikomaaplinkoskokybėsnormų...................................54 3.9.Planuojamosūkinėsveiklosteritorijosišsidėstymasrekreacinių,kurortinių,gyvenamosios, visuomeninėspaskirties,pramonėsir sandėliavimo,inžinerinėsinfrastruktūrosteritorijųatžvilgiu, nurodomasatstumusnuošiųteritorijųir(ar)esamųstatiniųikiplanuojamosūkinėsveiklosvietos..............54 3.10.Informacija apieplanuojamosūkinėsveiklosžemėssklypear teritorijojeesančiasnekilnojamąsiaskultūrosvertybes,kuriosregistruotosKultūrosvertybiųregistre,jųapsaugosreglamentąirzonas,atstumąnuoplanuojamosūkinėsveiklosvietos.............................................................................................................60 4.Galimopoveikioaplinkairūšysirapibūdinimas...........................................................................................62 4.1.Poveikisgyventojamsirvisuomenėssveikatai,įskaitantgalimąpoveikįgyvenamajai,rekreacinei, visuomenineiaplinkaidėlfizikinės,cheminės,biologinėstaršos,kvapų.........................................................62 4.2.Poveikisbiologineiįvairovei,įskaitantgalimą poveikį natūraliomsbuveinėmsdėl jųužstatymoarbakitokiopobūdžiosunaikinimo,pažeidimoarsuskaidymo,hidrologiniorežimopokyčio,miškųsuskaidymo, želdiniųsunaikinimoirpan.;galimasnatūraliųbuveiniųtipųplotųsumažėjimas,saugomųrūšių,jųaugaviečiųirradaviečiųišnykimasarpažeidimas,galimasreikšmingaspoveikisgyvūnųmaitinimuisi,migracijai, veisimuisiaržiemojimui...................................................................................................................................62 4.3.PoveikissaugomomsteritorijomsirEuroposekologiniotinklo„Natura2000“teritorijoms....................62 4.4.Poveikisžemeiir dirvožemiui,pavyzdžiui,dėl cheminėstaršos;dėl numatomųdidelėsapimtiesžemėsdarbų;gausausgamtosištekliųnaudojimo;pagrindinėsžemėsnaudojimopaskirtiespakeitimo..................63 4.5.Poveikisvandeniui,paviršiniųvandenstelkiniųapsaugoszonomsir (ar)pakrantėsapsaugosjuostoms, jūrosaplinkai....................................................................................................................................................63 4.6.Poveikisoruiirklimatui(pvz.,aplinkosorokokybei,mikroklimatui)........................................................63 4 Vėjoelektrinių parkoįrengimoZarasųr. sav.,Zarasųsen.,Bernatkų k.,Kavoliškiųk., Riešutinės Ik.,Obeliškės vs.,Šapaukos k., Kalinaukosk.atrankosdėlpoveikioaplinkaivertinimodokumentai 4.7.Poveikiskraštovaizdžiui,pasižyminčiamestetinėmis,nekilnojamosiomiskultūrosar kitomisvertybėmis, rekreaciniaisištekliais,ypačvizualiniupoveikiudėl reljefoformųkeitimo(pvz.,pažeminimo,paaukštinimo, lyginimo),poveikiugamtiniamkarkasui...........................................................................................................64 4.8.Poveikismaterialinėmsvertybėms............................................................................................................64 4.9.Poveikisnekilnojamosiomskultūrosvertybėms.......................................................................................64 4.10.Galimasreikšmingaspoveikisvisųnagrinėtųveiksniųsąveikai..............................................................64 4.11.Galimasreikšmingaspoveikisnagrinėtiemsaplinkosveiksniams,kurįlemiaplanuojamosūkinėsveiklospažeidžiamumorizikadėlekstremaliųjųįvykių................................................................................................64 4.12.Galimasreikšmingastarpvalstybinispoveikisaplinkai............................................................................64 4.13.Numatomospriemonėsgalimamreikšmingamneigiamampoveikiuiaplinkaiišvengti,užkirstijamkelią.........................................................................................................................................................................64LITERATŪROSSĄRAŠAS....................................................................................................................................67 PRIEDAI.............................................................................................................................................................69 PRIEDŲSĄRAŠAS: 1PRIEDASDeklaracija(neviešinama) 2PRIEDASŽemėssklypųnekilnojamojoturtoregistrocentrinioduomenųbankoišrašai (neviešinama) 3PRIEDASTriukšmosklaidosskaičiavimųrezultatai 4PRIEDASŠešėliavimoskaičiavimųrezultatai 5PRIEDASIšrašasišsaugomųrūšiųinformacinėssistemos(neviešinama) 5 1. INFORMACIJA APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS ORGANIZATORIŲ IR PAV DOKUMENTŲ RENGĖJĄ 1.1. Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus kontaktiniai duomenys Saulius Velička, direktorius UAB „Vėjo pašvaistė“, įmonės kodas 302498734, A. Mickevičiaus g. 7A, Vilnius Tel. +370 655 12801, el. p. velektrine@gmail.com Deklaracija, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus įgaliotas PAV dokumentų rengėjas atitinka Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus pateikiama 1 priede. 2. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS APRAŠYMAS 2.1. PŪV pavadinimas, nurodant atrankos dėl PAV atlikimo teisinį pagrindą Planuojama ūkinė veikla (toliau – PŪV) – elektros energijos gamyba, naudojant alternatyvius atsinaujinančios vėjo energijos išteklius. PŪV pavadinimas – Vėjo elektrinių parko įrengimo Zarasų r. sav., Zarasų sen., Bernatkų k., Kavoliškių k., Riešutinės I k., Obeliškės vs., Šapaukos k., Kalinaukos k. atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentai. Planuojama pastatyti iki 6-ių vėjo elektrinių (toliau – VE) žemės sklypuose, esančiuose Zarasų r. sav., Zarasų sen., Bernatkų k., Kavoliškių k., Riešutinės I k., Obeliškės vs., Šapaukos k., Kalinaukos k. Planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros atliekama pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 3, 10, 11 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo (priimtas LRS 2022-06-23 Nr. XIV-1172) 6 straipsniu pakeistą Įstatymo 2 priedo 3.8.1 punktą: planuojama statyti 3 ar daugiau vėjo elektrinių, kurių bent vienos aukštis 50 m ar daugiau (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), išskyrus šio įstatymo 1 priedo 3.6.2 papunktyje nurodytą veiklą. Atstumas iki kitų esamų ar suplanuotų VE yra daugiau nei 5 km (žr. PAV atrankos informacijos 2.15 punktą). 2.2. PŪV fizinės charakteristikos PŪV vystymo galimybės analizuojamos žemės sklypuose kadastriniais Nr. (4343/0004:20, 4343/0001:153, 4343/0003:21, 4343/0003:235, 4343/0003:201, 4343/0003:23) Zarasų r. sav., Zarasų sen., Bernatkų k., Kavoliškių k., Riešutinės I k., Obeliškės vs., Šapaukos k., Kalinaukos k. Analizuojamų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, viename sklype yra registruota naudojimo paskirtis – Kita (2.2.1 lentelė, 2.2.1 pav.). Žemės sklypų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (su nuasmenintais duomenimis) pateikiami 2 priede. 2.2.1 lentelė. Informacija apie žemės sklypus, kuriuose planuojama įrengti VE parką PŪV Žemės sklypo kad. Nr. Žemės sklypo plotas, ha Žemės sklypo naudojimo paskirtis Žemės sklypo naudojimo būdas Z1 4343/0004:20 9.2513 Žemės ūkio Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai Z2 4343/0001:153 9.1817 Žemės ūkio Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai Z3 4343/0003:21 32.3900 Kita Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos Z4 4343/0003:235 2.4960 Žemės ūkio - Z5 4343/0003:201 3.2621 Žemės ūkio Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai Z6 4343/0003:23 32.2530 Žemės ūkio Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai Įgyvendinus PŪV sklypuose atsiras vėjo elektrinės su jų aptarnavimui reikalinga infrastruktūra (privažiavimo keliai, aptarnavimo aikštelė). Skaičiuojamas vienos VE įrengimui reikalingas plotas – apie 0,20 ha. VE įrengimui žemės sklypai bus padalinami, atidalintos žemės sklypo dalies, kurioje bus įrengiame VE paskirtis bus keičiama į „Kita“ (jei bus reikalinga pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus). Kitų statinių statyba nenumatoma. Griovimo darbų nenumatoma. Planuojamų VE generuojama elektros energija požeminiais kabeliais bus pajungta pagal elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas. 3.7.1 pav. pateikiamos kabelių trasos tarp vėjo elektrinių ir iki planuojamos naujos transformatorinės pastotės. Kabelinių elektros linijų tiesimui per privačius žemės sklypus bus reikalinga gauti rašytinius žemės savininkų sutikimus. Planuojant statybą ir eksploataciją, numatoma maksimaliai panaudoti esamus kelius, nuo kurių iki planuojamų VE įrengimo vietų bus įrengti privažiavimai (žr. 3.7.1 pav.). Analizuojamuose žemės sklypuose yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos. Esant poreikiui, VE statybos metu melioracijos įrenginiai bus perkeliami, nepažeidžiant jų naudojimo sistemos. 2.3. PŪV pobūdis: produkcija, technologijos, pajėgumai Planuojama įrengti iki 6-ių VE parką elektros energijos gamybai. Veiklos kategorija pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (2007 m. spalio 31 d Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymas Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“): Sekcija Skyrius Grupė Klasė Pavadinimas D 35 35.1 Elektros energijos gamyba, perdavimas ir paskirstymas 35.11 Elektros gamyba PAV atrankos dokumentas rengiamas ankstyvoje planavimo stadijoje, todėl šiuo metu ūkinės veiklos organizatorius nėra nusprendęs, kokio gamintojo vėjo elektrinės bus statomos. PAV atrankos dokumente triukšmo skaičiavimuose vertinamas triukšmingiausias VE modelis – GENERAL ELECTRIC GE 6.0-164, o šešėliavimo skaičiavimams vertinamas aukščiausias ir ilgiausios sparnuotės VE modelis – SIEMENS GAMESA SG 6.6-170, visų alternatyvių modelių techniniai duomenys pateikiami 2.3.1. lentelėje. 2.3.1 lentelė. VE modelių pagrindiniai techniniai duomenys Modelis* GENERAL ELECTRIC GE 6.0-164 NORDEX N163/6.X SIEMENS GAMESA SG 6.6-170 VESTAS V162-7.2 Nominali galia, MW iki 6,0 iki 6,8 iki 6,6 iki 7,2 Bokšto (stiebo) aukštis, m iki 167 iki 164 iki 165 iki 169 Rotoriaus diametras, m 164 163 170 162 Bendras VE aukštis, m iki 249 iki 245,5 iki 250 iki 250 Skleidžiamo triukšmo lygis iki 107,0 iki 106,4 iki 106,0 iki 105,5 Preliminari vienos VE elektros energijos gamyba per metus 22–25 mln./kW *Projekto įgyvendinimo metu gali būti pasirinkti kiti tuo metu rinkoje prieinami analogiški, panašių charakteristikų skirtingų gamintojų vėjo elektrinių modeliai. Pagrindiniai numatomi VE įrengimo darbai: − privažiavimo kelių įrengimo darbai: VE statybos ir eksploatacijos metu bus naudojami esami keliai, nuo kurių iki planuojamų VE projektuojami ir įrengiami nauji žvyro dangos vietinės reikšmės privažiavimo keliai. Privažiavimo kelių įrengimo darbų metu derlingas dirvožemio sluoksnis bus nustumtas į kaupus, sandėliuojamas ir baigus statybos bei įrengimo darbus panaudotas teritorijos formavimui. Esami keliai pagal poreikį bus sustiprinti, t. y. lauko keliai greideriuojami, užlyginamos esamos duobės, atnaujinama žvyro danga, vietinės reikšmės keliai periodiškai prižiūrimi. − VE statybos ir aptarnavimo aikštelės įregimas: vienos VE įrengimui reikalingas maždaug 0,20 ha plotas. Aikštelės ribose nukasamas/nustumiamas derlingas dirvožemio sluoksnis į laikino saugojimo vietą. Reikiamame plote iškasama duobė pamatams. Iškastas gruntas sandėliuojamas numatytoje vietoje. − VE pamatų įrengimas: pamatai monolitiniai, liejami vietoje iš atvežtinio paruošto betono. Į pamatus numatoma montuoti gamyklines detales, prie kurių bus tvirtinami VE bokštai. Pamatų montavimui numatoma pasitelkti mechanizuotas grunto kasimo ir kėlimo priemones. Įrengus pamatus iškasa užpilama anksčiau iškastu gruntu, sutankinama. − VE įrengimas: į statybos vietą atvežami gamykliniai vėjo elektrinių elementai. Ant įrengtų pamatų montuojamas VE bokštas, tvirtinamas rotorius ir mentės. − kabelių linijų tiesimas ir prijungimas prie elektros tinklų: kabelių linijų klojimas numatomas naudojant mechanizuotą kasimo techniką, iškasant apie 1 m gylio ir iki 1 m pločio tranšėjas. Tranšėjos dugne paruošti 10 cm smėlio paklotą. Kabelio linijos pirminiam 20 cm užpylimui panaudojamas atvežtinis smėlis, likusiam užpylimui naudojamas iškastinis, nuo akmenų išvalytas gruntas. − statybos darbų zonos sutvarkymas: iškastas likęs gruntas tolygiai paskirstomas teritorijoje suformuojant reikalingo dydžio VE aptarnavimo aikštelę, derlingojo dirvožemio sluoksnio paskleidimas (grąžinimas) aplink aptarnavimo aikštelę. Transformatorinės pastotės įrengimo darbai analogiški, kaip ir VE įrengimo metu. Bus paruošta transformatorinės pastotės aptarnavimo aikštelė: augalinis sluoksnis aikštelėje nuimamas ir susandėliuojamas, statoma pastotė, visa teritorija po įtampą turinčiais įrenginiais įrengiama iš skaldos, likusi neužstatyta teritorija apželdinama daugiamete, žemaūge, lėtai augančia žole. 2.4. Žaliavų, produktų, cheminių medžiagų ir mišinių naudojimas ir susidarymas; radioaktyviųjų medžiagų naudojimas; pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų naudojimas; planuojamos ūkinės veiklos metu numatomas naudoti ir laikyti tokių žaliavų, produktų, medžiagų, mišinių ir atliekų kiekis Vėjo elektrinių statybai analizuojamuose žemės sklypuose bus naudojami sertifikuoti gaminiai, atitinkantys Europos Sąjungos reikalavimus, o sklypuose atliekami tik atskirų įrenginių sumontavimas, tam reikalingi parengiamieji darbai, vėliau VE eksploatavimo darbai. Statybos darbų metu (VE, TP, aikštelių, privažiavimo kelių ir kabelių įrengimo darbai) dirbanti technika (transporto priemonės, mechanizmai) naudos dyzelinį kurą. VE aptarnavimo aikštelės įrengimui bus naudojamas žvyras, skalda. PŪV metu nenumatoma naudoti pavojingų cheminių medžiagų ar preparatų; radioaktyvių medžiagų; pavojingų ar nepavojingų atliekų. 2.5. Gamtos išteklių (gyvosios ir negyvosios gamtos elementų) – vandens, žemės (jos paviršiaus ir gelmių), dirvožemio, biologinės įvairovės naudojimo mastas ir regeneracijos galimybės VE įrengimo metu bus atliekami dirvožemio judinimo darbai. Vienos VE įrengimui preliminarus reikalingas plotas – 0,20 ha. Aikštelių įrengimo darbų metu derlingas dirvožemio sluoksnis bus nustumtas į kaupus, sandėliuojamas ir baigus statybos bei įrengimo darbus panaudotas teritorijos formavimui. Kitų gamtos išteklių PŪV metu naudoti nenumatoma. 2.6. Duomenys apie energijos, kuro ir degalų naudojimą VE įrengimo metu numatoma naudoti statybinė technika – ekskavatoriai, buldozeriai, krovininiai automobiliai, kiti mechanizmai – naudos dyzelinį kurą (sunaudojimas pagal faktinį poreikį). Planuojama ūkinė veikla – vėjo elektrinės – skirta elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių (vėjo). 2.7. Pavojingųjų, nepavojingųjų ir radioaktyviųjų atliekų susidarymas, nurodant atliekų susidarymo vietą, kokios atliekos susidaro, planuojamas jų kiekis, jų tvarkymas VE statybos metu, įrengiant aptarnavimo aikšteles, montuojant pamatus gali susidaryti nedideli kiekiai statybinių atliekų. Minimalus atliekų susidarymas numatomas visais veiklos etapais – VE statybos ir įrengimo, elektros energijos gamybos bei veiklos nutraukimo etapais. PŪV statybos ir įrengimo metu gali susidaryti nedideli metalo ir mišrių statybinių atliekų kiekiai. Šios atliekos bus komplektuojamos į specialius konteinerius ir pagal sutartis su atliekų tvarkytojais išvežamos tolimesniam jų tvarkymui. Tikslus atliekų susidarymas, jų kiekiai, atliekų tipas bus konkretizuoti techninio projekto rengimo metu. VE parko eksploatavimo metu tiesioginis atliekų (pavojingų, nepavojingų, radioaktyvių) susidarymas nenumatomas. Prognozuojamas tik epizodinis remonto/rekonstravimo ar techninio aptarnavimo metu atliekų susidarymas. Remonto/rekonstravimo ar techninio aptarnavimo metu susidariusios atliekos kaupiamos nebus. Jos bus atiduodamos utilizavimui atliekas tvarkančioms įmonėms, registruotoms valstybiniame atliekas tvarkančių įmonių registre. Pasibaigus VE eksploatacijos terminui ir įrenginių savininkui nusprendus jų toliau nebeeksploatuoti, VE bus demontuotos, o susidariusios atliekos utilizuotos LR teisės aktuose numatyta tvarka. Skirtingais PŪV etapais susidariusios atliekos bus tvarkomos vadovaujantis LR atliekų tvarkymo įstatymo (patvirtintas 1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII-787 (Žin., 1998, Nr. 61-726 su vėlesniais pakeitimais)) nustatyta tvarka, taip pat vadovaujantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių (patvirtintos LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 (Žin., 2007 m. Nr. 10-403 su vėlesniais pakeitimais)) ir Atliekų tvarkymo taisyklių (patvirtintos 1999 m. liepos 14 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr.217 (LR aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija)) reikalavimais. Vykdant planuojamą ūkinę veiklą atliekų susidarymas nenumatomas. 2.8. Nuotekų susidarymas, preliminarus jų kiekis ir užterštumas, jų tvarkymas Vykdant planuojamą ūkinę veiklą gamybinių, buitinių nuotėkų nesusidarys. Lietaus nuotekos nuo VE aptarnavimo aikštelių nebus surenkamos, natūraliai filtruosis į gruntą. 2.9. Cheminės taršos susidarymas ir jos prevencija Įgyvendinant PŪV galimas laikinas ir lokalus oro taršos padidėjimas dėl kurą naudojančių įrenginių (žemės darbų, transportavimo, statybos ir kt. technikos) naudojimo darbų vietoje. Šis oro taršos padidėjimas bus trumpalaikis, epizodinis (tik darbų vykdymo metu) ir reikšmingo poveikio aplinkos kokybei neturės. Eksploatacijos metu oro taršos šaltinių nėra. Numatomas netiesioginis teigiamas PŪV poveikis aplinkos orui: vėjo energija yra viena iš atsinaujinančių energijos rūšių, kurios naudojimas mažina iškastinio kuro naudojimą, o kartu CO2 ir kitų kuro degimo metu išmetamų teršalų emisijas į aplinkos orą. Vertinant energijos ir anglies balansą, vėjo elektrinė turi būti eksploatuojama apie 3–7 mėnesių tam, kad padengtų pilnam gyvavimo ciklui (įskaitant išardymą ir atliekų sutvarkymą) reikalingą energiją ir leistų išvengti nuo 391 iki 828 g CO2 emisijos vienai pagamintai kWh (European Wind Energy Association. 2009. Wind energy. The facts. A guide to the technology, economics and future of wind power. Earthscan, London, p. 568). Siekiant išvengti cheminės dirvožemio taršos vykdant statybos darbus turi būti naudojamos techniškai tvarkingos transporto priemonės ir mechanizmai. 2.10. Taršos kvapais susidarymas PŪV neįtakoja taršos kvapais. 2.11. Fizikinės taršos susidarymas ir jos prevencija Įgyvendinant PŪV galimas triukšmo susidarymas nuo mobilių triukšmo šaltinių – darbus vykdančios technikos, į darbų zoną atvykstančių/išvykstančių transporto priemonių. Šis triukšmo susidarymas bus laikinas ir lokalus – mechanizmų ar įrengimų darbo vietoje, jų darbo metu. Statybos darbus planuojama vykdyti tik techniškai tvarkingais mechanizmais, kurių skleidžiamas triukšmo lygis neviršys STR 2.01.08:2003 „Lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo valdymas“ (patvirtinta LR AM 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 325) nustatytų lauko įrangos leidžiamų garso galios lygių. Triukšmo padidėjimas bus trumpalaikis, epizodiškas (tik mašinų ir mechanizmų darbo metu) ir neturės reikšmingos įtakos aplinkos kokybei. VE įrengimo darbus numatoma vykdyti tik dienos metu (pagal HN 33:2011). Vakaro, nakties metu bei išeiginėmis ir švenčių dienomis šie darbai nebus vykdomi. Eksploatacijos metu būdingas šios fizikinės taršos susidarymas: triukšmas, šešėliavimas, infragarsas bei elektromagnetinė spinduliuotė. 2.11.1. Triukšmas Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai Triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas modeliavimo būdu gautus rezultatus palyginant su atitinkamais Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (toliau − HN 33:2011), pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje: Objekto pavadinimas Paros laikas* Ekvivalentinis garso slėgio lygis (LAeqT), dB(A) Maksimalus garso slėgio lygis (LAFmax), dB(A) Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą diena vakaras naktis 55 50 45 60 55 50 * Paros laiko (dienos, vakaro ir nakties) pradžios ir pabaigos valandos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 3, 9 ir 28 dalyse nurodytų dienos triukšmo rodiklio (Ldienos), vakaro triukšmo rodiklio (Lvakaro) ir nakties triukšmo rodiklio (Lnakties) apibrėžtyse. Planuojamos ūkinės veiklos prognozuojamas triukšmas vertinamas pagal HN 33:2011 reglamentuojamus didžiausius leidžiamus triukšmo ribinius dydžius gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą. Planuojamos ūkinės veiklos triukšmo šaltiniai Įgyvendinant PŪV galimas laikinas ir lokalus triukšmo padidėjimas dėl technikos ir įrenginių (žemės darbų, transportavimo, statybos ir kt. technikos) naudojimo darbų vietoje. Šis triukšmo padidėjimas bus trumpalaikis, epizodinis (tik darbų vykdymo metu) ir reikšmingo poveikio aplinkos kokybei neturės. Darbai vykdomi dienos metu. Eksploatacijos etape triukšmas galimas dėl VE veiklos. PŪV triukšmo lygio prognozė Siekiant išsiaiškinti planuojamų VE triukšmo poveikio zonas atliktas matematinis susidarančių triukšmo lygių sklaidos modeliavimas. Triukšmo modeliavimas atliekamas WindPRO programa (versija 3.6.355). WindPRO modelio skaičiavimai pagrįsti Tarptautinio standarto ISO 9.613-2, Vokietijos standarto ISO 9.613-2, UK ISO 9.613-2, Danijos Aplinkos departamento ir Nyderlandų 1999 m. rekomendacijomis. WindPRO modelis, remiantis triukšmo duomenimis, apskaičiuoja planuojamų vėjo elektrinių triukšmo lygio pasiskirstymą bei nurodžius jautrias triukšmo poveikiui zonas, nustato triukšmo lygį duotų koordinačių taškuose. Maksimalaus sukeliamo triukšmo modeliavimui priimtos šios VE darbo sąlygos: − vienu metu veikia visos 6 VE; − sukeliamo triukšmo modeliavimui pasirinktas triukšmingiausias vėjo elektrinės modelis, kadangi triukšmo sklaidai didžiausią įtaką daro gamintojo deklaruojamas maksimalus skleidžiamas vėjo elektrinės modelio triukšmas, todėl triukšmo modeliavimas ir atliktas būtent su triukšmingiausiu modeliu - 107 dB(A) skleidžiančiu GENERAL ELECTRIC GE6.0-164; − skaičiuojamas vėjo greitis – 10 m/s (pagal Vokietijos standartą ISO 9.613-2 „Acoustics -Attenuation of sound during propagation outdoors“). Analizuojamų modelių VE maksimalų greitį ir apkrovimą pasiekia prie 7–10 m/s vėjo greičio, t. y. didėjant vėjo greičiui triukšmo lygis nebesikeičia. Tokiu būdu modeliavimui priimtas maksimalus galimas kiekvieno VE modelio triukšmo lygis; − garso mažėjimo koeficientas dėl meteorologinių oro sąlygų – 2,0; − garso silpnėjimo koeficientas dėl žemės paviršiaus efekto – 0,8. Analizuojamoje teritorijoje vyrauja žemės naudmenos: dirbama žemė, pievos, miškai (poringas, sugeriantis paviršius, koeficientas 1), tačiau dalis teritorijų yra padengtos kieta danga (privažiavimo keliai ir kt., atspindintis paviršius, koeficientas 0). Esant mišriam paviršiui koeficiento reikšmės pasirenkamos nuo 0 iki 1. Analizuojamai teritorijai priimtas mišraus paviršiaus slopinimo koeficientas 0,8 atsižvelgiant į tai, kad aplinkoje vyrauja porėtas paviršius, o kietų atspindinčių dangų yra mažiau. Triukšmo sklaidos modeliavimo rezultatai pateikiami 2.11.2 lentelėje ir 3 priede. 2.11.2 lentelė. Apskaičiuoti triukšmo lygiai gyvenamųjų sodybų aplinkoje (40 m atstumu nuo gyvenamo pastato arba ties gyvenamojo pastato žemės sklypo riba) Gyvenamoji aplinka Apskaičiuotas triukšmo dydis, dB(A) S01 35,2 S02 36,8 S03 37,5 S04 36,6 S05 36,7 S06 36,7 S07 36,6 S08 37,3 S09 38,2 S10 35,5 S11 37,8 S12 36,8 S13 36,6 S14 36,1 S15 35,2 HN 33:2011 ribinė vertė nakties metu 45 Pagal modeliavimo rezultatus 45 dB(A) triukšmo lygio izolinijos susiformuoja apie 204-240 m atstumu nuo VE (2.11.1 pav.). 2.11.1 pav. Prognozuojamo PŪV triukšmo lygio izolinijos Pagal modeliavimo rezultatus prognozuojamas PŪV – vėjo elektrinių – sukeliamas triukšmo rodiklis ties gyvenama aplinka (40 m atstumu nuo gyvenamojo pastato arba ties gyvenamojo pastato žemės sklypo riba) gali siekti 35,1-38,2 dB(A), t. y,. neviršija HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių. Transformatorinės triukšmas Didžiausias triukšmo lygis, visais paros laikotarpiais, pagal technines charakteristikas prie transformatorinės pastotės žemės sklypų ribų sudaro 26–40 dB(A). Šie triukšmo rodikliai ties žemės sklypo ribomis neviršija Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių gyvenamųjų bei visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje visais paros periodais. 2.11.2 Šešėliavimas Vėjo elektrinės, kaip ir kiti aukšti statiniai arba medžiai, esant saulėtam orui, meta šešėlį ant gretimų objektų. Be to, arti vėjo elektrinių, galimas besisukančių sparnų keliamo šviesos mirgėjimo poveikis. Šešėliavimo poveikio vertinimui Lietuvoje sukurtų ir patvirtintų metodikų ar higienos normų nėra. Kaip leidžiamas šešėliavimo lygis yra priimtas Vokietijos standartų rekomenduojamos leistinos šešėliavimo poveikio normos. Šiuo metu tik Vokietija turi parengusi detalias rekomendacijas ribinėms vertėms ir šešėlių modeliavimo sąlygoms (WindPRO vartotojo instrukcija. Per Nielsen ir kt. Danija. 1 leidimas 2008 sausis). Didžiausias leidžiamas šešėliavimo poveikis pagal Vokietijos normatyvus yra: − maksimaliai 30 valandų per metus; − maksimaliai 30 min per dieną. Šešėliavimui prognozuoti buvo naudojama WindPro (versija 3.6.355) programinė įranga, kuri leidžia, dar projektuojant vėjo elektrinių parką, nustatyti, kuriose vietovėse ir kiek valandų per metus galimas šešėliavimo poveikis. Programa leidžia įvertinti šešėliavimo laiką nurodytose vietose, nustatyti blogiausio scenarijaus šešėliavimo vertes bei perskaičiuoti jas pagal realias meteorologines sąlygas, įvertinant tikėtiną šešėliavimo laiką nurodytose vietovėse. Skaičiuojant tikėtina šešėliavimo laiką atsižvelgiama į: a) saulėtų valandų tikimybę kiekvienam mėnesiui; b) VE darbo valandų pagal vėjo kryptis laiką; c) vėjo krypties ir saulės kritimo kampo skirtumas. Atsižvelgiant į šiuos parametrus yra nustatomas tikėtinas šešėliavimo valandų skaičius per metus kiekvienoje nurodytoje vietovėje. Šis nustatytas šešėliavimo valandų skaičius per metus neturi viršyti maksimalaus leistino skaičiaus – 30 val. per metus (pagal Vokietijos normatyvus). Modeliuojant rezultatai su šešėlių mirgėjimo valandomis gaunami kalendoriaus forma, kurioje nurodoma šešėliavimo tiksli data dienomis, paros laikas ir trukmė minutėmis, kiekvienos sodybos teritorijoje. Remiantis šia informacija sudaryti žemėlapiai, kuriuose atvaizduojama šešėliavimo poveikio zona, apribota ribine šešėlių mirgėjimo 30 valandų per metus izolinija. Modeliavimo programoje reikalingi įvesties duomenys – vėjo elektrinės modelis, aukštis, rotoriaus skersmuo ir kitos VE techninės charakteristikos įvesti pagal gamintojo pateiktas technines charakteristikas (2.11.3 lentelė, 4 priedas). Modeliavimas atliktas vadovaujantis: − VE išdėstymo koordinatėmis; − esamų gyvenamųjų pastatų išdėstymo koordinatėmis; − topografiniu žemėlapiu; − skaitmeniniu aukščio žemėlapiu; − sparnuotės diametru; − VE aukščiu. Siekiant išsiaiškinti ar planuojama ūkinė veikla gali turėti neigiamo poveikio artimiausiai gyvenamai aplinkai ir gyventojų sveikatai šešėliavimo vertinimas atliktas priimant, kad vienu metu veikia visos planuojamos vėjo elektrinės. Šešėliavimo modeliavimo rezultatai Šešėliavimo modeliavimo rezultatai pateikiami 4 priede ir 2.11.3 lentelėje. 2.11.3 lentelė. VE sukeliamo šešėliavimo trukmė sodybų teritorijoje Gyvenamoji aplinka Nustatyta šešėliavimo trukmė, val./metus S01 0:00 S02 11:52 S03 11:08 S04 8:21 S05 8:37 S06 7:40 S07 6:41 S08 2:30 S09 2:33 S10 3:31 S11 21:40 S12 8:25 S13 7:46 S14 12:39 S15 4:53 Ribinė vertė 30 val. per metus 2.11.2 pav. Prognozuojamo PŪV šešėliavimo grafinis atvaizdavimas Pagal atliktą šešėliavimo analizę nei vieno analizuojamo VE modelio įrengimo atveju, šešėliavimo trukmė gyvenamųjų sodybų aplinkoje neviršys maksimalaus leistino skaičiaus – 30 val. per metus (pagal Vokietijos normatyvus). 2.11.3 Infragarsas Besisukantis vėjaratis skleidžia infragarsą dėl menčių nepastovių aerodinaminių apkrovų (J. Mažuolis. Vėjo jėgainių keliamo triukšmo bei apsaugos priemonių tyrimas ir vertinimas, daktaro disertacija, VGTU, 2013). Kuo didesnis vėjaračio sukimosi greitis, tuo nuo menčių antgalių sklindantis infragarsas yra stipresnis. Daugelio ankstesnių vėjo jėgainių vėjaračiai orientuojami pavėjui – už bokšto, todėl buvo dažnai fiksuojamas žemo dažnio garsas. Šiuolaikinės vėjo jėgainių turbinos beveik visada orientuotos prieš vėją – mentėmis prieš bokštą. Planuojamos VE yra su priešvėjine sparnuotės įrengimo schema, todėl vėjas pirmiau teka pro sparnuotę, paskui pro generatorių, tad sparnuotę pasiekia nesutrikdytas oro srautas ir taip išvengiama infragarso susidarymo (SWECO. Vėjo energetikos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių rekomendacijų parengimas. Galutinės ataskaita. Sut. Nr. SMLPC 2013/06/13007). VE veiklos metu infragarsas gali būti skleidžiamas dėl tų pačių priežasčių kaip ir aukštesnio dažnio triukšmas bei gali būti mechaninės ir aerodinaminės kilmės. Vertinant VE sukeliamą infragarsą, kyla sunkumų jį atskiriant nuo esamo infragarso lygio sukeliamo paties vėjo. Vokietijoje ir kitose Europos šalyse nebuvo nei vieno atvejo, kad VE projektas būtų sustabdytas dėl neatitikimo infragarso ir žemo dažnio garso reikalavimams (SWECO). Taip pat nebuvo nei vieno atvejo, kad veikiančios VE būtų viršiję nustatytus infragarso ribinių dydžių reikalavimus. Europos šalyse VE sukeliamas infragarsas ir žemo dažnio garsas nekelia diskusijų, nes kompetentingų ekspertų yra nustatyta, kad šiuolaikinės VE skleidžia tik nereikšmingo stiprumo infragarsą. Lietuvoje infragarso ir žemadažnio garso ribinius dydžius nustato Lietuvos higienos norma HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ ir taikoma infragarso ir žemadažnio garso poveikiui visuomenės sveikatai vertinti. Lietuvos Respublikoje nėra nustatyti infragarso ir žemo dažnio garsų sklidimo prognozavimo (modeliavimo) metodai. Infragarsą galima tik išmatuoti veikiant VE parkui. VE sukeliamo infragarso prognozavimą galima daryti tik vertinant literatūros šaltinių duomenis ir informaciją. Vokietijoje, Anglijoje atlikti matavimai parodė, kad VE sukeliami infragarso ir žemo dažnio garsai yra gerokai žemesni nei žmogaus girdimumo slenksčio riba, todėl nesukelia neigiamo poveikio visuomenės sveikatai (Vėjo jėgainių vystymas ir veiksniai, galintys daryti neigiamą poveikį. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro). Kaip nurodoma publikacijoje (Wind Turbine Noise, Infrasound and Noise Perception. Anthony L. Rogers, Ph.D. Renewable Energy Research Laboratory University of Massachusetts at Amherst. January 18, 2006), esant labai stipriam vėjui infragarsas 100–250 m nuo VE buvo registruojamas <70 dB(A) infragarso stiprumas. Esant normalioms vėjo sąlygoms jis buvo 50 dB(A). Natūralus infragarso fonas esant stipriam vėjui (priklausomai nuo vietovės) taip pat yra maždaug toks pats kaip VE skleidžiamas infragarsas. Lenkijoje Zagórze atlikti VE infragarso tyrimai vėjo elektrinių parke su 15 Vestas V80 turbinomis, parodė, kad 100 m atstumu nuo turbinų G-svertinis garso lygis siekė 75 dBG. Kitas tyrimas Ontario mieste parodė, kad 60 m atstumu nuo 1,5 MW galios VE garsas siekia 80 dBG, o už 300 m – 67 dBG. Teigiama, kad mažesnis už žmogaus jutimo slenkstį infragarso lygis pasiekiamas per 100 m nuo pavienės VE, o 19 VE infragarsas žmonėms nejuntamas jau už 400 m. Didesnio kaip 3,0 Hz dažnio tonai greitai silpnėja didėjant atstumui nuo infragarsą skleidžiančio objekto, todėl tolstant nuo šaltinio greičiausiai susilpnėja didesnio dažnio infragarso bangos. Tačiau kaip nurodoma leidinyje (Evaluation of the Scientific Literature on the Health Effects Associated with Wind Turbines and Low Frequency Sound), moksliniais tyrimais buvo nustatyta, kad stiprus 50–80 Hz dažnio triukšmas gali sukelti krūtinės paviršiaus rezonansinį vibravimą. Buvo nustatyta, kad mažos kūno masės asmenims infragarsas sukelia didesnę kūno paviršiaus vibraciją, tačiau nebuvo įrodyta, kad infragarso sukelta kūno paviršiaus vibracija pereitų į vidaus organus ir sukeltų kokius nors susirgimus. Vis dėlto, konstatuotas subjektyvių nemalonių pojūčių ryšys su kūno paviršiaus vibracija. Teigiama, kad žmonių psichologinis atsakas į žemo dažnio garsus (nemalonūs erzinantys pojūčiai) kyla ne tik dėl atitinkamo klausos atsako į žemo dažnio garsus, bet ir dėl sukeliamos vibracijos. Literatūroje nurodoma, kad infragarsas, net jeigu nėra girdimais, sukelia fiziologinę reakciją, panašią į stresą. Yra aprašytas taip vadinamas VE sindromas, pasireiškiantis nuo VE kenčiantiems žmonėms, lydimas vidinio pulsavimo jausmo, nervinio drebulio, nerimo, baimės, tachikardijos, pykinimo ir kt. simptomų (Public Health Effects of Siting and Operating Onshore Wind Turbines, 2013. Publication of the Superior Health Council No. 8738). Pabrėžtina, kad minėtieji simptomai nėra būdinti išimtinai VE sukeliamam stresui, bet ir bet kurios kitos kilmės stresui ir nėra specifiški infragarso ar žemo dažnio garsų poveikiui. Savijautos sutrikimai gali atsirasti tik tada, kai žmonių buvimo vietose infragarsas viršija 120 dB lygį. Tačiau tokio stiprumo infragarso VE nesukelia. Nustatyta, kad natūralus infragarso fonas esant stipriam vėjui (priklausomai nuo vietovės) yra maždaug toks pats kaip VE skleidžiamas infragarsas (Bedard, A. J., T. M. George. 2000. Atmospheric Infrasound. Physics Today 53 (3): 32–37). 2019 m. Suomijos mokslininkai atliko beveik metus trukusius infragarso matavimus šalia veikiančio VE parko (Panu Maijala et al. Infrasound Does Not Explain Symptoms Related to Wind Turbines, 2020). Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti, ar infragarsas turi poveikį gyventojų sveikatai. Tyrimo metu kartu buvo atlikta ir gyventojų apklausa siekiant išsiaiškinti vyraujančius simptomus; provokacinį eksperimentą su turinčiais simptomų ir jų neturinčiais gyventojais (psichoakustinis ir psichofiziologinis vertinimas). Ilgalaikiai triukšmo matavimai parodė, kad VE parko aplinkoje vidutinis triukšmo ir infragarso lygis padidėjęs ir prilygsta vidutiniam miesto aplinkos triukšmo lygiui. Gyventojų juntami simptomai, intuityviai siejami su infragarso poveikiu, labiau paplitę tarp gyventojų, gyvenančių < 2,5 km nuo VE parko. Daugumą simptomų (irzlumą, skausmus, prastą miegą ir pan.) gyventojai siejo su girdimu triukšmu, vibracijomis ir elektromagnetine spinduliuote. Atliekant eksperimentus nustatyta, kad simptomus turintys gyventojai neatskyrė infragarso triukšmo pavyzdžiuose ir triukšmo su infragarsu pavyzdžiai jų netrikdė labiau nei simptomų neturinčių gyventojų. Fiziologinių parametrų matavimai parodė, kad nėra jokio ryšio tarp VE skleidžiamo triukšmo ar infragarso ir širdies ritmo, odos savybių ir kitų organizmo fiziologinių parametrų. Jokių tiesioginio poveikio įrodymų nenustatyta nei tarp simptomus patiriančių, nei tarp jų neturinčių gyventojų grupių. Įvertinus mokslinius tyrimus bei duomenis, nėra nustatyta, kad VE skleidžiamas žemo dažnio garsas ir infragarsas turi poveikį žmonių sveikatai ar psichinei būklei. 2.11.4 Elektromagnetinis laukas Remiantis Vėjo energetikos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių rekomendacijų parengimo galutinės ataskaitos duomenimis (SWECO. Vėjo energetikos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių rekomendacijų parengimas. Galutinės ataskaita. Sut. Nr. SMLPC 2013/06/13007) vėjo elektrinių atveju aktualus yra žemo dažnio elektros srovės sukuriamas elektromagnetinis laukas (EML). Planuojamų VE generuojama elektros energija požeminiais kabeliais bus pajungta į naujai projektuojamą transformatorinę pastotę. Kabeliu tekėdama srovė sukuria silpną magnetinį lauką. Veikiant vėjo elektrinei elektromagnetinis laukas susidaro tik greta aukštos įtampos elektros transformavimo ir perdavimo įrenginių bei greta elektros generatoriaus, kurie analizuojamu atveju būtų nuo 164–169 m aukštyje. Pilna galia veikiantys 6,0–7,2 MW galios generatoriai sukuria vadinamojo pramoninio dažnio (>0–300 Hz) elektromagnetinį lauką. Kadangi VE generatoriai sumontuojami 164–169 m aukštyje, įžemintose metalinėse gondolose, EML elektrinio lauko stipris, kuris kinta pagal kubinę atstumo priklausomybę, visiškai neturės poveikio gyvenamajai aplinkai, nes neviršys HN 104:2011 leistinos normos – 1 kV/m ir nesieks gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpose reglamentuojamų verčių – 0,5 kV/m. EML tyrimai buvo atliekami Ontario (Kanada) įrengtame VE parke (McCallum LC, Whitfield Aslund ML, Knopper LD, Ferguson GM, Ollson CA. Measuring electromagnetic fields (EMF) around wind turbines in Canada: is there a human health concern? Environmental Health. 2014;13:9. doi:10.1186/1476-069X-13-9). EML išmatuotas prie 15-os Vestas 1,8 MW modelio VE. Tyrimas buvo atliekamas siekiant charakterizuoti EML (magnetinę dedamąją) veikiančių VE gretimybėje ir nustatyti ar sukuriamas magnetinis laukas gali turėti poveikio visuomenės sveikatai. Matavimai buvo atliekami nuo 0 iki 500 m atstumu nuo VE, atsižvelgiant į 3 eksploatacijos sąlygas: VE veikiant pilnu pajėgumu (prie didelio vėjo greičio), VE veikiant, bet negeneruojant energijos (mažas vėjo greitis) ir VE išjungta. Matavimai atlikti neveikiant VE (kai VE buvo išjungta) buvo priimti kaip foniniai aplinkos EML duomenys. Nustatytos vertės sudarė apie 0,3 mG (miligausai, 1 mG = 0,1 μT (http://www.magneticsciences.com/EMF- health/) nepriklausomai nuo atstumo iki VE. Aukštesnės vertės (vidutinė 0,9 mG, maksimali – 1,1 mG) buvo nustatytos prie VE pagrindo tiek prie mažo, tiek prie didelio vėjo greičio, bet kaip ir tikėtasi pagal fizikos dėsnius šie lygiai staigiai mažėjo didėjant atstumui nuo VE ir iki foninio lygio sumažėjo per 2 metrus nuo VE pagrindo. Išmatuotų EML verčių skirtumo nebuvimas kai turbina dirba prie mažo vėjo greičio (negaminama energija) ir didelio vėjo greičio (gaminama energija) aiškinamas tuo, kad EML lygį įtakoja ne pagaminamos elektros energijos kiekis, tačiau veiklai ir aptarnavimui sunaudojamas elektros energijos kiekis. Remiantis Kanadoje atliktų tyrimų duomenimis, greta VE gali būti iki 0,11 μT dydžio EML magnetinio lauko tankio vertės, kurios jau 2 m atstumu nuo VE sumažės iki 0,03 μT. Pagal HN 104:2011 leistinas EML magnetinio srauto tankis gyvenamojoje aplinkoje yra 40 μT, patalpoje – 20 μT. 2.12. Biologinės taršos susidarymas ir jos prevencija PŪV neįtakos biologinės taršos (patogeninių mikroorganizmų, parazitinių organizmų) susidarymo. 2.13. Planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių ir (arba) susidariusių ekstremaliųjų situacijų, įskaitant tas, kurias gali lemti klimato kaita; ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų tikimybė ir jų prevencija Ekstremalūs įvykiai galintys kilti vėjo elektrinių parko eksploatacijos metu ir galintys turėti įtakos aplinkai ir aplinkiniams gyventojams yra avarijos, susijusios su mechaniniu elektrinių konstrukcijų pažeidimu, galinčiu sukelti elektrinių bokštų griūtį arba menčių nukritimą, viršutinės bokšto dalies kartu su mentėmis ir rotoriumi nugriuvimą ir panašias mechanines avarijas, galinčias sutrikdyti aplinkinių gyventojų normalias darbo ir gyvenimo sąlygas. Planuojama veikla susijusi su atsinaujinančios energijos gamyba, didelių pavojingų avarijų, kuriais galėtų užteršti aplink nekelia. Gaisro pavojus taip pat nedidelis, tačiau teorinė galimybė išlieka. Žaibuojant, vėjo elektrines saugo įrengta žaibosaugos sistema. PŪV negali daryti neigiamo poveikio kitų ūkio subjektų suplanuotoms vėjo elektrinėms galimų avarijų aspektu, kadangi atstumai tarp esamų, patvirtintų ir suplanuotų elektrinių yra ženkliai didesni, nei planuojamas vėjo elektrinių aukštis, t.y. griūties ar gaisro atveju, jos nepažeistų viena kitos. Dideli atstumai tarp vėjo elektrinių yra parinkti ne tik dėl ekstremalių situacijų, tačiau ir efektyvesnio vėjo srauto, kad vyktų kuo efektyvesnė energijos gamyba. Gyvenamieji namai yra nutolę bent 530 m atstumu (artimiausias namas yra adresu Arliškės 2, 32139, Zarasų sen., Zarasų r. sav. planuojamas nuo VE Z2), kai bendras elektrinės aukštis sieks 250 m, todėl griūties atveju, niekaip nepasieks gyvenamų vietų ir nesukels padidinto pavojaus gyventojams. Mechaninę vėjo elektrinės bokšto griūtį galėtų sukelti gamtiniai ir antropogeniniai veiksniai. Prie gamtinių veiksnių reikėtų priskirti tokius meteorologinius reiškinius, kaip uraganai, tornado, stiprios liūtys, apledėjimas. Jėgainės statomos kelis kartus didesniu atstumu iki gyvenamųjų namų nei pats bokštų aukštis (ilgis), taip apsaugant gyvenamąsias aplinkas, jei kartais jėgainė griūtų. LR galiojantys normatyviniai dokumentai įpareigoja projektuose naudoti maksimalias reikšmes ir taip apsisaugoti nuo galimų statybinių konstrukcijų deformacijų, galinčių iššaukti avarijas ir griūtis. Siekiant užtikrinti saugią VE eksploataciją modeliai pasirenkami atsižvelgiant į vietovės klimatines sąlygas. Pati planuojama ūkinė veikla ekstremaliųjų įvykių tikimybės niekaip neįtakoja. 2.14. Planuojamos ūkinės veiklos rizika žmonių sveikatai Planuojamos ūkinės veiklos eksploatacijos metu rizika žmonių sveikatai susijusi su fizikine tarša: padidėjusiu triukšmo lygiu ir šešėliavimu dirbant VE. Artimiausia gyvenamoji aplinka nutolusi 530 m nuo artimiausios VE. Pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalies nuostatas didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių, mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų), nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis, negu vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4, išskyrus 49 straipsnio 11 dalyje numatytus atvejus. Kadangi maksimalus stiebo aukštis numatomas iki 169 m, tai turi būti išlaikomas iki 676 m atstumas iki nurodytos paskirties pastatų. 676 m atstumas yra tenkinamas vėjo elektrinėms Z4, Z5, Z6. Vėjo elektrinė Z1 yra apie 607 m atstumu nuo sodybos Nr. S02 ir apie 618 m nuo sodybos Nr. S03, todėl norint statyti šią VE PŪV organizatorius turės gauti sodybų Nr. S02 ir S03 savininkų sutikimus. Vėjo elektrinė Z2 yra apie 585 m atstumu nuo sodybos Nr. S08 ir apie 530 m nuo sodybos Nr. S09, todėl norint statyti šią VE PŪV organizatorius turės gauti sodybų Nr. S08 ir S09 savininkų sutikimus. Vėjo elektrinė Z3 yra apie 582 m atstumu nuo sodybos Nr. S11, todėl norint statyti šią VE PŪV organizatorius turės gauti sodybos Nr. S11 savininko sutikimą. Pagal atliktus triukšmo sklaidos vertinimo rezultatus nustatyta, kad VE sukeliamo triukšmo lygiai gyvenamoje aplinkoje neviršys visuomenės sveikatos saugos teisės aktais nustatytų leidžiamų gyvenamojoje ir visuomeninės paskirties aplinkoje ribinių dydžių. Pagal atliktą šešėliavimo analizę planuojamo vėjo elektrinių parko šešėliavimo trukmė gyvenamųjų sodybų aplinkoje neviršys maksimalaus leistino skaičiaus – 30 val. per metus (pagal Vokietijos normatyvus). Statybos metu galimas triukšmas ir oro tarša nuo veikiančių statybos mechanizmų, tačiau šis poveikis bus lokalus ir trumpalaikis. 2.15. Planuojamos ūkinės veiklos sąveika su kita vykdoma ūkine veikla ir (ar) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimuose žemės sklypuose ir (ar) teritorijose. Veiklos sukeliami nepatogumai Planuojama ūkinė veikla numatoma žemės ūkio ir kitos paskirties žemės sklypuose. PŪV vystymui žemės sklypai bus padalinti, atidalintoje žemės sklypo dalyje VE statybai bus pakeista žemės paskirtis. Likusioje žemės sklypo dalyje veiklos apribojimai nenumatomi. Statybos darbų etape kitų veiklų vystymui nepatogumų ir trukdžių (pvz. dėl galimų transporto eismo ar komunalinių paslaugų tiekimo sutrikimų ar kt.) nenumatoma. Aplinkos apsaugos agentūros duomenis (www.gamta.lt) 5 km spinduliu nuo PŪV vietos nėra suplanuotų VE (suplanuotomis laikomos tos VE, kurioms atlikta atranka dėl PAV ir priimta išvada, kad PAV neprivalomas, arba atliktas PAV ir priimtas sprendimas, kad veikla atitinka teisės aktų reikalavimus). 2.15.1 pav. Planuojama ūkinė veikla 5 km spinduliu nuo PŪV 2.16. Planuojamos ūkinės veiklos vykdymo terminai ir eiliškumas PŪV įgyvendinimo etapai ir preliminarūs terminai: − projektavimo darbų užbaigimas: iki 2023 II-III ketvirčio; − statybos etapas: 2023 IV – 2024 III ketvirtis. − eksploatacijos pradžia: 2024 IV – 2025 II ketvirtis. 3. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS VIETA 3.1. Planuojamos ūkinės veiklos vieta Vėjo elektrinių parką numatoma statyti ir eksploatuoti žemės sklypuose įrengimo Zarasų r. sav., Zarasų sen., Bernatkų k., Kavoliškių k., Riešutinės I k., Obeliškės vs., Šapaukos k., Kalinaukos k., kurių kadastriniai Nr. 4343/0004:20, 4343/0001:153, 4343/0003:21, 4343/0003:235, 4343/0003:201, 4343/0003:23. Žemės sklypai, kuriuose planuojama įrengti VE nuosavybės teise priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims, su kuriais PŪV organizatorius sudarė ilgalaikes žemės nuomos sutartis. Žemės sklypų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai pateikiami 2 priede. Planuojamų žemės sklypų ribos ir VE išdėstymo schema pateikiama 3.1.1 paveiksle. 3.1.1 pav. PŪV vietos situacijos schema 3.2. Planuojamos ūkinės veiklos teritorijos, gretimų žemės sklypų ar teritorijų funkcinis zonavimas ir teritorijos naudojimo reglamentas pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos PŪV teritorija numatoma žemės ūkio paskirties žemės sklypuose. Teritorijai, kurioje planuojamos VE galioja: − Zarasų savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. T-3 patvirtintas Zarasų rajono savivaldybės bendrojo plano koregavimas (toliau – Bendrasis planas) Analizuojama teritorija pagal Bendrojo plano Žemės naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentų brėžinį patenka į žemės teritorijų zonas 1/Z,M,H ir 7/Z. Planuojamų VE vieta Bendrojo plano sprendinių atžvilgiu pateikiama 3.2.1 pav. 3.2.1 pav. Ištrauka iš Bendrojo plano Žemės naudojimo tvarkymo ir apsaugos reglamentų brėžinio Analizuojamų sklypų vieta pagal Zarasų r. sav. teritorijos Bendrojo plano Inžinerinės infrastruktūros bei susisiekimo brėžinį pavaizduota 3.2.2 pav. 3.2.2 pav. Ištrauka iš Zarasų rajono teritorijos Bendrojo plano Inžinerinės infrastruktūros bei susisiekimo brėžinio Informacija apie analizuojamuose žemės sklypuose įregistruotas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pateikiama 3.2.1 lentelėje, 2 priede. Apibendrinta informacija apie gretimuose žemės sklypuose nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pateikiama 3.2.3 pav. 3.2.1 lentelė. Informacija apie žemės sklypus, kuriuose planuojama įrengti VE bei juose įregistruotas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas Planuojama įrengti VE Žemės sklypo kad. Nr. Adresas Žemės sklypo plotas, ha Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, jų plotas Z1 4343/0004:20 Zarasų r. sav., Zarasų sen., Bernatkų k. 9.2513 Komunalinių objektų sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis) Plotas: 1.7825 ha Gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis) Plotas: 1.7825 ha Dirvožemio apsauga žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (VI skyrius, keturioliktasis skirsnis) Plotas: 9.2513 ha Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos (VI skyrius, antrasis skirsnis) Plotas: 9.2513 ha Elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis) Plotas: 0.5323 ha Z2 4343/0001:153 Zarasų r. sav., Zarasų sen., Kavoliškių k. 9.1817 Dirvožemio apsauga žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (VI skyrius, keturioliktasis skirsnis) Plotas: 9.1393 ha Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos (VI skyrius, antrasis skirsnis) Plotas: 4.2748 ha Kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis) Plotas: 0.0892 ha Z3 4343/0003:21 Zarasų r. sav., Zarasų sen., Riešutinės I k. 32.3900 Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis) Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis) Miško žemė (VI skyrius, trečiasis skirsnis) Plotas: 9.37 ha Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos (VI skyrius, antrasis skirsnis) Plotas: 6.70 ha Komunalinių objektų sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis) Plotas: 32.39 ha Gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis) Plotas: 32.39 ha Kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis) Planuojama įrengti VE Žemės sklypo kad. Nr. Adresas Žemės sklypo plotas, ha Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, jų plotas Z4 4343/0003:235 Zarasų r. sav., Zarasų sen., Obeliškės vs. 2.4960 Miško žemė (VI skyrius, trečiasis skirsnis) Plotas:119.00 kv. m Dirvožemio apsauga žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (VI skyrius, keturioliktasis skirsnis) Plotas: 592.00 kv. m Kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis) Plotas: 2184.00 kv. m Z5 4343/0003:201 Zarasų r. sav., Zarasų sen., Šapaukos k. 3.2621 Dirvožemio apsauga žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (VI skyrius, keturioliktasis skirsnis) Plotas: 3.1855 ha Z6 4343/0003:23 Zarasų r. sav., Zarasų sen., Kalinaukos k. 32.2530 Valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos (X skyrius, trečiasis skirsnis) Plotas: 13.8734 ha Dirvožemio apsauga žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (VI skyrius, keturioliktasis skirsnis) Plotas: 29.5696 ha Pelkės ir šaltinynai (VI skyrius, devintasis skirsnis) Plotas: 1.6533 ha Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis) Plotas: 10.0155 ha Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis) Plotas: 0.1729 ha Miško žemė (VI skyrius, trečiasis skirsnis) Plotas: 0.2238 ha Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos (VI skyrius, antrasis skirsnis) Plotas: 29.5696 ha 3.2.3 pav. Planuojamų įrengti VE išsidėstymas PŪV artimiausios urbanizuotos teritorijos yra Galiniškės II, Bernatkų, Arliškės, Riešutinės I, Kikiškės, Obeliškės, Šapaukos, Maliniškės, Puginų, Kalinauskos kaimai. Kadangi PŪV planuojama neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose (pagal Bendrąjį planą PŪV patenka į žemės teritorijų zonas 1/Z,M,H ir 7/Z), tai PŪV pilnai atitiks Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio nuostatas, kurios nurodo, kad vėjo elektrinių statyba neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose galima žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir neprivaloma to numatyti teritorijų planavimo dokumentuose. Artimiausias visuomeninės paskirties objektas – Zarasų „Lakštingalos“ mokyklos Magučių ugdymo skyrius 1.77 km nutolęs nuo planuojamos VE Z2. Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rengiamų įregistruotų teritorijų planavimo dokumentų duomenų bazę gretimoje teritorijoje yra rengiama (3.2.4 pav.): – žemės sklypų (kadastro Nr. 4343/0003:0055) kaimo plėtros žemėtvarkos projektas žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti (Nr. T00085160). Atstumas nuo artimiausios VE iki projekto ribos – 0,83 km. – žemės sklypų (kadastro Nr. 4354/0002:180) Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai nustatyti žemės sklype (Nr. T00071352). Atstumas nuo artimiausios VE iki projekto ribos – 2,81 km. – žemės sklypų (kadastro Nr. 4367/0005:67) kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti (Nr. T00078229). Atstumas nuo artimiausios VE iki projekto ribos – 2,91 km. 3.2.4 pav. Gretimose teritorijose registruoti planavimo dokumentai 3.3. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje ir gretimuose žemės sklypuose ar teritorijose esančius žemės gelmių išteklius, dirvožemį; geologinius procesus ir reiškinius, geotopus Remiantis žemės gelmių registro (ŽGR) duomenimis PŪV teritorijoje nėra naudingų iškasenų telkinių. Artimiausias naudingųjų išteklių telkinys yra Utenos apskr., Zarasų r. sav., Zarasų sen. (išteklių rūšis – smėlis, identifikavimo Nr. 1543) detaliai išžvalgyti, nutolęs apie 3.24 km atstumu į šiaurės vakarus nuo artimiausios planuojamos VE. (3.3.1 pav.). 3.3.1 pav. Informacija apie artimiausius naudingųjų išteklių telkinius ir atstumą iki jų Remiantis geologijos informacijos sistema GEOLIS, PŪV teritorijoje ir gretimuose žemės sklypuose aktyvių geologinių procesų ar reiškinių (pvz., eroziją, sufoziją, karstus, nuošliaužas) nevyksta. Artimiausia vietovė, kurioje registruotas geologinis reiškinys – nuošliauža – yra už 3.31 km į šiaurės vakarus, Utenos apskr., Zarasų r. sav., Zarasų miesto sen., Zarasų m., Aušros skg. nuo artimiausios planuojamos VE (3.3.2 pav.). 3.3.2 pav. Informacija apie artimiausias geologinių procesų, reiškinių vietas ir atstumą iki jų Analizuojamoje teritorijoje registruotų geotopų nėra. Atstumas iki artimiausio geotopo – Riedulio – 5.18 km į pietryčius nuo planuojamos VE Z6. Kiek toliau į vakarus nuo Z2 yra nutolęs geotopas – šaltinis – 5.53 km (3.3.3 pav.). 3.3.3 pav. Informacija apie artimiausias geotopus ir atstumą iki jų Planuojamoje PŪV teritorijoje vyrauja išplautžemiai su įsiterpusiais salpžemių ir slynžemių dirvožemio tipas. (3.3.4 pav.) 3.3.4 pav. Informacija apie teritorijoje vyraujančius dirvožemių tipus 3.4. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje ir gretimuose žemės sklypuose ar teritorijose esantį kraštovaizdį, jo charakteristiką, gamtinį karkasą, vietovės reljefą VE planuojamos mažai urbanizuotoje žemės ūkio paskirties teritorijoje. Pagal LR Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano sprendinius planuojamos teritorijos dalis yra Vakarų Breslaujos ežeruotame mažai miškingame agrariniame kalvyne (29). Planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje ir gretimuose žemės sklypuose, kuriuose yra visos VE išskyrus VE Z1 vyrauja sukultūrinto agrarinio miškingo tausojančio naudojimo pobūdžio, gamtinis pobūdis (pagal gamtinio komplekso tipą) priemolingas moreninis kalvynas (am3K‘). VE Z1 sklypo teritorijoje vyrauja tausojančio agrarinio ežeruoto/upėto kraštovaizdžio naudojimo pobūdis, gamtinis pobūdis (pagal gamtinio komplekso tipą) priemolingas moreninis kalvynas (ae3K`) (3.4.1 pav.). 3.4.1 pav. PŪV vieta kraštovaizdžio tvarkymo zonų atžvilgiu Pagal Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studiją (https://am.lrv.lt/) analizuojama vietovė patenka į V2H0-c indeksais pažymėtą kraštovaizdžio vizualinės struktūros tipą (3.4.2 pav.). Šio vizualinio struktūros tipo kraštovaizdžiuose vyrauja vidutinė vertikalioji sąskaida (V2) (kalvotasis bei ryškių slėnių kraštovaizdis su trijų lygmenų videotopų kompleksais) su vyraujančiu uždarų nepražvelgiamų (miškingų ar užstatytų) erdvių kraštovaizdžiu (H0). Kraštovaizdžio vizualinis dominavimas (c) (3.4.2 pav.) 3.4.2 pav. PŪV vieta kraštovaizdžio vizualinės struktūros atžvilgiu Pagal Zarasų r. sav. teritorijoje galiojančio Bendrojo plano Gamtos ir kultūros paveldo teritorijos bei rekreacijos r turizmo plėtojimo brėžinio sprendinius analizuojamoje ir gretimoje aplinkoje nėra išskirtų rekreacijai ir turizmui patrauklių/potencialių vietovių ar objektų (3.4.3 pav.). Nagrinėjama VE įrengimo teritorija nepatenka į vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklo, jungiančio gamtinio pobūdžio saugomas teritorijas – rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologines apsaugos zonas bei kitas ekologiškai svarbias teritorijas. Pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ar LR teisės aktus planuojamuose žemės sklypuose poveikio kraštovaizdžiui aspektu nėra ribojimų vėjo elektrinių parko įrengimui. 3.4.3 pav. PŪV vieta gamtos ir kultūros paveldo teritorijos bei rekreacijos ir turizmo plėtojimo atžvilgiu Pagal Zarasų r. sav. teritorijos Bendrojo plano Gamtinio kraštovaizdžio apsaugos brėžinio sprendinius planuojamos VE Z3 sklypas bei dalis sklypo, kuriame yra Z2 patenka į vidinio stabilizavimo arealą, kuriame yra palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas (S2). VE Z6 sklypo dalis patenka į M2 migracijos koridorių, kuriame taip pat palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas. (3.4.4 pav.). 3.4.4 pav. Ištrauka iš Zarasų r. sav. teritorijos Bendrojo plano Gamtinio kraštovaizdžio apsaugos brėžinio Galimas poveikis kraštovaizdžiui Pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ar LR teisės aktus planuojamuose žemės sklypuose poveikio kraštovaizdžiui aspektu nėra ribojimų VE parko įrengimui. Pagal teritorijos gretimybėse vyraujančią kraštovaizdžio vizualinę struktūrą bei naudojimą nagrinėjama teritorija patenka į tausojančio naudojimo kraštovaizdžio pobūdį. Įgyvendinus PŪV kraštovaizdyje atsiras vertikalūs dominuojantys elementai – VE, kurių bendras aukštis gali siekti iki 250 m. Tokio aukščio objektai vyraujančiame neryškios vertikaliosios sąskaidos kraštovaizdyje bus aiškiai matomi iš toli. Vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 1011 punktu, vertinant aukštesnių kaip 30 metrų ypatingųjų statinių poveikį kraštovaizdžio vizualiniam estetiniam potencialui, numatomas aukštų statinių reikšmingas poveikis nustatomas atsižvelgiant į tai, ar: 1011.1. aukšti statiniai patenka į Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane (Patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. D1-703 „Dėl Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano patvirtinimo“), nustatytus ypač saugomo šalies vizualinio estetinio potencialo arealus ir vietoves bei labai didelio ir didelio estetinio potencialo ypač ir vidutiniškai raiškius kraštovaizdžio kompleksus (AI, AII, AIII, AIV, BI, BII, BIII ir BIV kraštovaizdžio vizualinės struktūros tipai) (toliau – YS kraštovaizdžio arealai); 1011.2. aukšti statiniai nepatenka į YS kraštovaizdžio arealus, tačiau bus matomi vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų horizontalios apžvalgos lauke didesniu kaip 2,80º vertikalaus matymo kampu iš YS kraštovaizdžio arealuose esančių apžvalgos taškų. Apžvalgos taškai – bendrojo ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos regyklos ar apžvalgos vietos, iš kurių žvelgiama į vertingiausias šalies kraštovaizdžio panoramas apžvalgos taško pavadinime nurodyta kryptimi. Jeigu apžvalgos taško pavadinime apžvalgos kryptis nenurodyta, iš šio taško į vertingiausias šalies kraštovaizdžio panoramas žvelgiama YS kraštovaizdžio arealų kryptimi. Horizontalios apžvalgos lauko kraštinės ribos sutampa su matomomis panoramos ribomis. Vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taškų sąrašas, sudarytas pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, nurodytas Tvarkos aprašo 1 priedo priedėlyje. Analizuojama teritorija nepatenka į Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane nustatytus ypač saugomo šalies vizualinio estetinio potencialo arealus ir vietoves bei labai didelio ir didelio estetinio potencialo ypač ir vidutiniškai raiškius kraštovaizdžio kompleksus. Nuo artimiausios planuojamos VE iki YS arealo Kurtuvėnų ežeruoto kalvyno (5) yra apie 44,3 km atstumas. LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 131, 203 straipsniais Įstatymo (priimtas 2022 m. birželio 23 d. Nr. XIV-1169) 16 straipsnio 18 punktas numato, kad: „Planuojamos ūkinės veiklos poveikis kraštovaizdžiui laikomas nereikšmingu, jeigu aukštesnės kaip 30 metrų vėjo elektrinės nestatomos vertingiausiuose kraštovaizdžio arealuose ar ne arčiau jų atstumu, kuris apskaičiuojamas prilyginant vieną metrą vėjo elektrinės aukščio (matuojant vėjo elektrinės stiebo aukštį) 10 metrų atstumui iki artimiausio kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taško vertingiausiuose kraštovaizdžio arealuose. Vertingiausiais kraštovaizdžio arealais laikomos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtos ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijos ir ypač raiškūs kraštovaizdžio kompleksai. Vertingiausių kraštovaizdžių panoramų apžvalgos taškų, kurie nustatomi vertingiausiuose kraštovaizdžio arealuose, sąrašą tvirtina aplinkos ministras. Analizuojamu atveju didžiausias vertinamas stiebo aukštis sudaro 169 m, o atstumas – 1,69 km. Tokiu atstumu nuo analizuojamų VE įrengimo vietų nėra ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijų ar ypač raiškių kraštovaizdžio kompleksų ir kraštovaizdžių panoramų apžvalgos taškų. Informacija artimiausius kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taškus pateikiama pagal AM patvirtintą Vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taškų žemėlapį (https://vst- t.maps.arcgis.com/apps/webappviewer/index.html?id=80388c28c00845d9a9792bb01cd936df). Artimiausias kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taškas – Laukeso ežero Smėlynės pusiasalis (apžvalgos vieta), Zarasų r. sav. – yra apie 1.87 km atstumu į šiaurės vakarus nutolęs nuo artimiausios planuojamos VE. Kadangi nuo artimiausios VE išlaikomas daugiau nei 1.7 km atstumas, yra laikoma, kad poveikis kraštovaizdžiui yra nereikšmingas (3.4.5 pav.). 3.4.5 pav. PŪV vieta pagal vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taškų žemėlapį Vizualinio poveikio mažinimui numatoma: - VE išdėstymas planuojamuose sklypuose nepažeidžiant kultūros vertybių apsaugos zonos reglamentų; - išsaugotas nuimtas derlingas dirvožemio sluoksnis, panaudojant jį pažeistų žemės plotų atkūrimui; - VE pajungimo kabelių linijų trasų planavimas taip, kad nebūtų vykdomi miško kirtimai; - VE bokštų statybos vietos, vidinių privažiavimo kelių trasos bus parinktos išsaugant teritorijoje esančius laukų miškelius, želdinių grupes. 3.5. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje ir gretimuose žemės sklypuose ar teritorijose esančias saugomas teritorijas įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas, ir jose saugomas Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines bei rūšis, kurios registruojamos Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenų bazėje ir šių teritorijų atstumus nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos Analizuojami žemės sklypai su saugomomis ir NATURA 2000 BAST teritorijomis nesiriboja. Arčiausiai esančios saugomos teritorijos yra Gražutės regioninis parkas nutolęs 4.63 km nuo VE Z1, o artimiausia PAST teritorija yra Šiaurės rytinė Gražutės regioninio parko dalis (3.5.1 pav.). Informacija apie saugomų teritorijų steigimo tikslus ir NATURA 2000 teritorijose saugomas Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines bei rūšis pateikiama 3.5.1 lentelėje. 3.5.1 lentelė. Artimiausios saugomos ir NATURA 2000 teritorijos (pagal LR saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis ir Natura 2000 teritorijų žemėlapį) Saugoma teritorija Apsaugos statusas Plotas, ha Steigimo tikslas, saugoma vertybė Gražutės regioninis parkas Paukščių ir buveinių apsaugos 31932,93513 išsaugoti ežeringo miškingo Šventosios aukštupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes Gražutės regioninis parkas Natura 2000 BAST 26102,85858 3130, Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis; 3140, Ežerai su menturdumblių bendrijomis; 3150, Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis; 6120, Karbonatinių smėlynų smiltpievės; 6210, Stepinės pievos; 7120, Degradavusios aukštapelkės; 7140, Tarpinės pelkės ir liūnai; 7160, Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės; 9010, Vakarų taiga; 9020, Plačialapių ir mišrūs miškai; 9060, Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų; 9080, Pelkėti lapuočių miškai; 91D0, Pelkiniai miškai; Didysis auksinukas; Plikažiedis linlapis; Raudonpilvė kūmutė; Skiauterėtasis tritonas; Ūdra; Vėjalandė šilagėlė Šiaurės rytinė Gražutės regioninio parko dalis Natura 2000 PAST 5699,848112 Juodakaklių narų (Gavia arctica), žvirblinių pelėdų (Glaucidium passerinum) apsaugai Gražutės kraštovaizdžio draustinis Paukščių ir buveinių apsaugos 2907,619394 išsaugoti ežeringą moreninių pakraštinių darinių supiltinį–suklotinį masyvą su vyraujančiais stačiašlaičiais kalvagūbriais, sausais lobais ir daubomis, vaizdingais ir genetiniu požiūriu vertingais eglynais ir pušynais, būdingas šiam regionui miškų, pelkių ir vandens augalų bendrijas, benuotakinių Gražutės, Šiurpio ir Šiurpelio ežerų, jų apyežerių kompleksą; Europos Bendrijos svarbos pelkių (kodas – 7140) ir miškų (kodai – 9010, 91D0) buveines; gausias saugomų vandens ir miško paukščių (juodakaklis naras, mažasis, vidutinis ir didysis dančiasnapiai, juodasis peslys, vištvanagis, jūrinis erelis, erelis žuvininkas, mažasis erelis rėksnys, jerubė, gervė, upinė žuvėdra, uodukas, žvirblinė pelėda, lututė, lėlys, juodoji meleta, tripirštis genys, lygutė, mažoji musinukė, paprastoji medšarkė) rūšių buveines; saugomų augalų (statusis atgiris, vėjalandė šilagėlė, smiltyninis gvazdikas, tamsialapis skiautalūpis, aukštoji gegūnė, vienlapis gedutis ir dvilapis purvuolis) augavietes, vabzdžių (didysis auksinukas, mažasis karališkasis laumžirgis, baltakaktė ir grakščioji skėtės), varliagyvių (raudonpilvė kūmutė) ir žinduolių (baltasis kiškis) buveines; kultūros paveldo vertybes: Bielkaučiznos piliakalnį, vadinamą Baterėja, Samaukos pilkapyną ir neveikiančias karių kapinaites Tetervinio telmologinis draustinis Paukščių ir buveinių apsaugos 112,509188 išsaugoti aukštapelkę su užankančiu Tetervinio ežeru; Europos Bendrijos svarbos miško (kodas – 91D0) buveinę; saugomų miško paukščių (jerubė, juodoji meleta), žinduolių (baltasis kiškis) ir vabzdžių (grakščioji skėtė ir didysis skydvabalis) buveines 3.5.1 pav. Saugomų ir NATURA 2000 teritorijų išsidėstymas 3.6. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje ir gretimuose žemės sklypuose ar teritorijose esančią biologinę įvairovę: 3.6.1. biotopus, buveines (įskaitant Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines) miškus, jų paskirtį ir apsaugos režimą, pievas (išskiriant natūralias), pelkes, vandens telkinius ir jų apsaugos zonas, juostas, jūros aplinką ir kt., jų gausumą, kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą Analizuojamuose žemės sklypuose saugomų natūralių buveinių nėra. Artimiausios Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines yra identifikuotos gretimuose miškuose: − 9180 Miškų buveinė, esanti už 0.19 km nuo artimiausios planuojamos VE vietos; − 9020 Miškų buveinė, esanti 0.22 km nuo artimiausios planuojamos VE vietos; − 9080 Miškų buveinė, esanti 0.38 km nuo artimiausios planuojamos VE vietos; − 9070 Miškų buveinė, esanti už 0.40 km nuo artimiausios planuojamos VE vietos; − 6210 Pievų buveinė, esanti už 0.60 km nuo artimiausios planuojamos VE vietos; − 6510 Pievų buveinė, esanti už 0.74 km nuo artimiausios planuojamos VE vietos; − 91E0 Miškų buveinė, esanti už 0.74 km nuo artimiausios planuojamos VE vietos; − 91D0 Miškų buveinė, esanti už 0.75 km nuo artimiausios planuojamos VE vietos; − 7120 Pelkių buveinė, esanti už 1,34 km nuo artimiausios planuojamos VE vietos. Miškų (9180) buveinėms priskiriami upių, upelių gilių slėnių ir ežerų stačiuose šlaituose bei griovose aptinkami rūšių turtingi klevų, guobų, liepų miškai, įsikuriantys normalaus ir laikinai perteklinio drėgnumo trąšiose ir vidutiniškai derlingose augavietėse ant karbonatingų, drėgmei laidžių priemolio ar molio, kartais žvyro dirvožemių. Šie miškai pasižymi vešliu žolynu. Šio tipo natūralios buveinės upių ir upelių gilių slėnių, paežerių stačiuose šlaituose ir griovose paprastai užima nedidelius plotelius. Didesnių plotų pasitaiko didžiųjų šalies upių slėniuose Miškų (9020) buveinėms priskiriami seni plačialapių ir mišrūs miškai derlingose normalaus ar laikinai perteklinio drėkinimo, bet neužmirkusiose augavietėse. Pagal vyraujančius medžius tai paprastai būna ąžuolynai ar liepynai, tačiau su didele eglės, klevo, uosio, kalninės guobos, kartais baltalksnio dalimi. Regeneracijos stadijų medynuose auga ir karpotasis bei plaukuotasis beržas, drebulė. Krūmų ardas menkai ar vidutiniškai išsivystęs. Žolyną sudaro su plačialapiais miškais susijusios nemoralinės žolės Miškų (9080) buveinės tai perteklinio drėkinimo lapuočių medžių miškai ant nerūgščios ir rūgščios durpės. Pelkėtus lapuočių miškus nuolat veikia paviršiuje telkšantis vanduo ir kasmet užlieja polaidžio vandenys. Šiam tipui priklauso šlapi juodalksnynai. Juodalksnynuose, greta juodalksnių, kai kur pasitaiko uosiai ir beržai. Beržai vietomis gali būti gausesni nei juodalksniai. Aplink medžių kamienus, kelmus susidaro kupstai (iki 1 m aukščio), tačiau didžiausius plotus natūraliose buveinėse užima šlapi ir nuolat užliejami plotai. Kupstai paprastai būna apžėlę samanomis, ypač gausiai – žaliosiomis. Dažnai ant kupstų išauga paparčiai. Šlapynėse vyrauja viksvos, lendrūnai ir kiti hidrofitai. Pelkėti lapuočių miškai susiformuoja durpių prisipildžiusiuose lokaliuose reljefo pažemėjimuose, taip pat palei ežerus, upes arba apypelkio miškų kompleksuose. Tokiuose miškuose pasitaikanti skirtingo drėkinimo plotų mozaika nulemia augalų bendrijų įvairovę – šlapi juodalksnynai su įsimaišiusiais beržais ir paviršiuje telkšančiu vandeniu sausesnėse augavietėse pereina į bendrijas, kurių medžių ardui būdingi juodalksniai ir uosiai. Miškų (9070) buveinės tai augalijos kompleksas, kurio įvairus medžių ardas – nuo pavienių medžių ir reto miško iki nedidelių medžių ir krūmų guotų – išsidėsto tarp didesnių ar mažesnių atvirų ganyklų plotų. Medžių ardą dažniausiai sudaro lapuočiai (ąžuolai, uosiai, juodalksniai, baltalksniai, beržai), rečiau pušys, pavieniai lazdynai, ievos ar kiti krūmai. Dažniausios yra ganyklos su pavieniais senais stambiais ąžuolais. Žolių danga labai skirtinga (gali vyrauti ir sausamėgiai termofiliniai, ir pelkiniai augalai), kadangi ganyti buvo pradedama įvairaus tipo miškuose. Tačiau visais atvejais žolinių augalų labai įvairu. Saviti tokių buveinių tipai susiformuoja upių terasų ir slėnių šlaitų ganyklose. Pievų (6210) buveinėms priskiriama Sausų, bazinių, labai karbonatingų dirvožemių, šiltų ir atvirų augaviečių pievos, priklausančios Festuco-Brometea ir Trifolio-Geranietea klasėms. Šio tipo buveinės formuojasi sausų kalvų šlaituose, upių slėnių sausose terasose ir šlaituose, saulėtose pamiškėse. Žolių danga labai turtinga rūšių, ypač gausu spalvingų ankštinių. Buveinės dėl nepalankaus reljefo nepaliestos intensyvios ūkinės veiklos (ne tręšiamos, ne ariamos) ir išlaikiusios vertingų pietinio paplitimo augalų ir gyvūnų (ypač vabzdžių) rūšių derinius. Šiam buveinių tipui taip pat priklauso aliuvinių salpų aukštų lygmenų karbonatinguose dirvožemiuose įsikuriančios bendrijos iš Mesobromion sąjungos, turinčios pereinamųjų į mezofitų pievas bruožų. Pievų (6510) buveinėms priskiriama sienaujamų mezofilinių pievų tipui priklauso žemyninės vidutinio drėgnumo trąšios Arrhenatherion elatioris sąjungos pievos. Galimi sausesni ir drėgnesni šių floristiškai labai turtingų pievų variantai. Čia taip pat priskirti neaukšti Calthion žolynai, kurie vystosi santykinai sausesnėse augavietėse ir turi pereinamus mezofitų bei higrofitų derinius. Mezofilinės pievos būdingos moreniniam kalvotam reljefui, kur pagal topografines, edafines ir drėgmės sąlygas įvairūs jų variantai kaitaliojasi. Didelių masyvų nesudaro. Šios pievos mažai tręšiamos, šienaujamos pagrindiniams varpiniams augalams pražydus, atolas kartais taip pat nupjaunamas arba nuganomas. Miškų (91E0) buveinėms priskiriama upių slėniuose ir šaltiniuotuose plotuose įsikūrę plačialapių, dažniausiai uosių ir juodalksnių arba gluosnių miškai, užliejami kasmetinių pavasario potvynių, tačiau besiformuojantys laidžiuose vandeniui ir geros aeracijos dirvožemiuose. Tokie miškai neišsilaiko nuolat vandens apsemtose teritorijose. Medžių ardus sudaro Alnus glutinosa ir Fraxinus excelsior, Salix fragilis, Salix alba. Pasitaiko Alnus incana, Acer platanoides, Ulmus sp. ir kitų medžių. Žolių danga labai vešli, gausu drėgnamėgių žolių (Eupatorium cannabinum, Cardamine amara, Cirsium oleraceum, Crepis paludosa, Lycopus europaeus, Ranunculus repens, Solanum dulcamara). Kadangi dirvožemiai trąšūs, šioms augavietėms būdinga nitrofilinių augalų grupė. Drėgnesnėse augavietėse aplink medžių kamienus kartais susiformuoja nedideli plokšti kauburiai, ištisai apžėlę samanomis ir žoliniais augalais. Miškų (91D0) buveinėms priskiriama spygliuočių bei mišrūs miškai drėgnuose ir šlapiuose durpiniuose dirvožemiuose, kurių gruntinio vandens lygis aukštas. Vandenyje visuomet mažai maisto medžiagų. Medžių ardus sudaro Picea abies, Pinus sylvestris, kai kur gana gausu Betula pubescens, pasitaiko Alnus glutinosa. Žolių ir krūmokšnių arde vyrauja Vaccinium genties augalai, pelkiniuose pušynuose bei mišriuose pušų ir beržų miškuose gausu Ledum palustre, aptinkamas aukštapelkėms būdingų augalų kompleksas. Pelkiniai miškai pasižymi ištisine samanų danga, kurios pagrindiniai komponentai yra Sphagnum genties samanos: eglynuose dažni Sphagnum girgensohnii, Sphagnum palustre, pušynuose ir mišriuose miškuose – Sphagnum magellanicum, Sphagnum angustifolium, Sphagnum capillifolium. Pelkių (7120) buveinės tai aukštapelkės, kuriose dėl antropogeninio poveikio pažeistas natūralus hidrologinis režimas. Dėl to pelkės paviršius išdžiūsta, pakinta rūšių sudėtis arba jos išnyksta. Šių pelkių augalų bendrijas paprastai sudaro aktyvioms aukštapelkėms būdingų rūšių augalai, tačiau pakinta santykinis jų gausumas. Dažniausiai tokie plotai apauga krūmokšniais (Calluna vulgaris, Ledum palustre, Vaccinium uliginosum), medžiais (Betula pendula, Betula pubescens, Pinus sylvestris), kiminų danga sunyksta, bet durpių klodas išlieka. Galinčiais natūraliai regeneruoti pelkių plotais laikomos teritorijos, kuriose, atkūrus hidrologinį režimą, per 30 metų atsikurs durpes formuojanti augalija. Informacija apie artimiausias Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines pateikiama 3.6.1 pav. 3.6.1 pav. Atstumai iki artimiausių natūralių buveinių Žemės sklype, kuriame yra VE Z3 yra registruoti ūkiniai miškai. Pagal LR miškų valstybės kadastro informacinėje sistemoje pateikiamą informaciją sklypas, kuriame yra VE Z2 ir sklypas, kuriame yra VE Z6 ribojasi su ūkinės paskirties mišku. (3.6.2 pav.). Nuo VE iki miško teritorijos išlaikomas apie 58 m atstumas. VE parko įrengimui miško kirtimo darbai nenumatomi. 3.6.2 pav. Informacija apie miškus 3.6.2. augaliją, grybiją ir gyvūniją, ypatingą dėmesį skiriant saugomoms rūšims, jų augavietėms ir radavietėms, kurių informacija kaupiama SRIS (saugomų rūšių informacinė sistema) duomenų bazėje, jų atstumą nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos 3.6.2.1. Informacija apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes pagal SRIS duomenų bazę Veikla planuojama žemės ūkio paskirties sklypuose, dirbamoje žemėje, kurioje nėra identifikuota saugomų augalų, grybų ar gyvūnų rūšių. Informacija apie gretimoje aplinkoje identifikuotas rūšis, kurių informacija kaupiama SRIS (saugomų rūšių informacinė sistema) duomenų bazėje, pateikiama 3.6.3 pav. ir 3.6.1 lentelėje. SRIS išrašas pateikiamas 5 priede 3.6.3 pav. Gretimoje aplinkoje identifikuotos saugomos rūšių radavietės ir atstumai iki j 3.6.1 lentelė. SRIS duomenų bazėje pateikiami įrašai apie artimiausias saugomų rūšių radavietes Rūšis Stebėjimo data Radavietės būsena Vystymosi stadija Veiklos požymiai Baltasis gandras 2009-07-22 Pirmas stebėjimas Jaunas, nesubrendęs individas Lizdas, ola ir pan. Baltasis gandras 2009-07-22 Pirmas stebėjimas Jaunas, nesubrendęs individas Lizdas, ola ir pan. Baltasis gandras 2009-07-22 Pirmas stebėjimas Jaunas, nesubrendęs individas Lizdas, ola ir pan. Baltasis gandras 2009-07-22 Pirmas stebėjimas Suaugęs individas Lizdas, ola ir pan. Baltasis gandras 2009-07-22 Pirmas stebėjimas Jaunas, nesubrendęs individas Lizdas, ola ir pan. Baltasis gandras 2009-07-22 Pirmas stebėjimas Jaunas, nesubrendęs individas Lizdas, ola ir pan. Baltasis gandras 2009-08-26 Pirmas stebėjimas Jaunas, nesubrendęs individas Lizdas, ola ir pan. Baltasis gandras 2009-08-26 Pirmas stebėjimas Suaugęs individas Lizdas, ola ir pan. Baltasis gandras 2009-08-26 Pirmas stebėjimas Jaunas, nesubrendęs individas Lizdas, ola ir pan. Baltasis gandras 2010-07-13 Pirmas stebėjimas Jaunas, nesubrendęs individas Lizdas, ola ir pan. Baltasis gandras 2010-07-13 Pirmas stebėjimas Jaunas, nesubrendęs individas Lizdas, ola ir pan. Baltasis gandras 2010-07-13 Pirmas stebėjimas Suaugęs individas Lizdas, ola ir pan. Baltasis gandras 2010-07-13 Pirmas stebėjimas Jaunas, nesubrendęs individas Lizdas, ola ir pan. Baltasis gandras 2010-07-13 Pirmas stebėjimas Jaunas, nesubrendęs individas Lizdas, ola ir pan. Baltasis gandras 2010-07-18 Pirmas stebėjimas Jaunas, nesubrendęs individas Lizdas, ola ir pan. Eurazinis tetervinas 2009-05-10 Pirmas stebėjimas Suaugęs individas Stebėtas gyvas (praskrendantis besimaitinantis ir kt.) Machaonas 2015-08-27 Pirmas stebėjimas lerva Stebėtas gyvas (praskrendantis, besimaitinantis ir kt.) Paprastasis kardelis 2012-07-30 Pirmas stebėjimas Daigas/vegetuojantis augalas [nėra duomenų] Paprastoji tuklė 2012-07-22 Pirmas stebėjimas Daigas/vegetuojantis augalas [nėra duomenų] Plačiažnyplis vėžys 1963-07-17 Išnyko [nėra duomenų] [nėra duomenų] Plačiažnyplis vėžys 1963-08-13 Stabili Suaugęs individas [nėra duomenų] Plačiažnyplis vėžys 1968-08-18 Stabili Suaugęs individas [nėra duomenų] Plačiažnyplis vėžys 2014-08-08 Išnyko [nėra duomenų] [nėra duomenų] Raudonkojis sakalas 2015-09-01 Pirmas stebėjimas Suaugęs individas Stebėtas gyvas (praskrendantis, besimaitinantis ir kt.) Raudonpilvė kūmutė 2015-05-10 Pirmas stebėjimas Suaugęs individas Kiti buvimo požymiai (balsai ir kt.) 3.6.2.2. Informacija apie teritorijos jautrumą paukščių ir šikšnosparnių aspektu pagal VENBIS projekto duomenis Lietuvos ornitologų draugija su partneriais – Pajūrio tyrimų ir planavimo institutu ir Lietuvos energetikos institutu nuo 2015 m. vasario iki 2017 m. kovo mėn. įgyvendino projektą „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos (sutrump. – VENBIS)“. Projekto įgyvendinimo metu buvo atlikti svarbiausių paukščiams ir šikšnosparniams veisimosi, žiemojimo ir sankaupų vietų bei migracijų kelių lauko tyrimai bei tiksliniai tyrimai Natura 2000 teritorijose, sukurta duomenų bazė; identifikuotos biologinės įvairovės apsaugai svarbios/jautrios ir konfliktinės vėjo energetikos plėtros požiūriu teritorijos; parengti biologinės įvairovės stebėsenos standartai, konfliktinių teritorijų nustatymo principai ir rekomendacijos poveikio reikšmingumo nustatymui; parengtos rekomendacijos dėl vėjo energetikos plėtros konfliktų mažinimo jautriose biologinei įvairovei teritorijose šalies ir vietos lygmenyse. Potencialūs vėjo energetikos plėtros ir biologinės įvairovės konfliktai kyla todėl, kad įrengus vėjo elektrinių parkų galimai pakeičiamos buveinės, veikiant elektrinėms kyla paukščių ir šikšnosparnių žūties rizika dėl tiesioginio susidūrimo ar barotraumos, be to, vėjo elektrinių parkas yra vizualinis trikdis bei kliūtis migracijos metu (VENBIS. Veiklos Nr. 3.1.1. ATASKAITA „Konfliktinių teritorijų nustatymo ir galimo vėjo elektrinių parkų neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams vertinimo metodinė priemonė“. Rengėjas: VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas). VENBIS projekto metu atlikti paukščių ir šikšnosparnių tyrimai Projekto įgyvendinimo metu parengtas internetinis žemėlapis su biologinei įvairovei svarbiomis teritorijomis VE plėtros kontekste ir nuorodomis dėl konfliktų sumažinimo. Rengiant šį žemėlapį: - surinkti duomenys apie saugomas paukščių ir šikšnosparnių rūšis potencialiose VE plėtros zonose (visoje Lietuvoje) veisimosi, migracijos ir žiemojimo metu. Kadangi tyrimai susiję su VE plėtra, pirmiausiai buvo tiriami atviri plotai, vietos šalia saugomų teritorijų, siekiant įvertinti ar VE plėtra nedarytų neigiamos įtakos jose saugomoms rūšims, taip pat potencialios paukščių ir šikšnosparnių vietos, pvz. šalia vandens telkinių, sąvartynų, užliejamų pievų ir pan. Taip pat didesnis dėmesys buvo skiriamas tikslinėms rūšims, t. y. toms, kurioms VE plėtra gali daryti didesnį neigiamą poveikį ( kaip besimaitinantys plėšrieji paukščiai, gervės ir pan.), - buvo remtasi duomenimis apie tikslines rūšis, sukauptais Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS), - atsižvelgta į projekto įgyvendinimo metu atliktą galimo poveikio įvertinimą jautrioms tikslinėms rūšims NATURA 2000 teritorijose ir jų apylinkėse, - remtasi konfliktinių teritorijų nustatymo ir galimo vėjo elektrinių parkų neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams vertinimo metodika bei rekomendacijomis dėl VE plėtros konfliktų mažinimo jautriose biologinei įvairovei teritorijose. Bendras įvertintas Lietuvos plotas sudaro 41715 km2, tai yra 64 % visos Lietuvos teritorijos. Iš jų 21111 km2 buvo įvertinti kaip Labai jautrios teritorijos (32 % visos Lietuvos teritorijos). Vidutiniškai jautrios teritorijos sudarė 8170 km2 (13 % visos Lietuvos teritorijos), Mažai jautrios teritorijos sudarė 12434 km2 (19 % visos Lietuvos teritorijos įskaitant ir Kuršių marių). Teritorijos jautrumo vertinimas paukščių atžvilgiu Perintiems plėšriems paukščiams VE įrengimas gali turėti poveikio dėl: - tiesioginio susidūrimo su VE; - trikdymo; - buveinės pasikeitimo ar praradimo. Nustatyta, kad sklandantys plėšrieji paukščiai patiria didesnę riziką susidurti su elektrinėmis, negu kitos paukščių grupės. Taip yra dėl to, kad plėšrieji paukščiai pakilimui, medžioklei ar perskridimams naudoja termikus. Daug plėšriųjų paukščių dėl elektrinių veiklos žūva rudeninės migracijos metu, kuomet jie seka paskui smulkius žvirblinius paukščius. Būtent šių ilgaamžių paukščių populiacijos pasižymi maža reprodukcija ir gali būti neigiamai paveiktos dėl kiekvieno individo praradimo. Dėl vizualinio trikdymo paukščiai gali būti priversti pasitraukti iš maitinimosi/poilsio vietų, esančių vėjo elektrinių parkuose arba aplink juos. Laikinas vietinių paukščių pasitraukimas gali būti stebimas elektrinių įrengimo metu, tačiau trikdymo poveikio stiprumas priklauso nuo konkrečios vietovės bruožų bei joje aptinkamų paukščių rūšių. Kuomet paukščiai vienokiu ar kitokiu atstumu vengia tam tikrų objektų, gali būti prarandami jų mitybai ar poilsiui tinkami plotai. Trikdymu dėl vėjo elektrinių veiklos laikoma ir jų statyba, vykdoma jautriu paukščiams ir šikšnosparniams periodu, pavyzdžiui, perėjimo ar jauniklių auginimo metu. Todėl įrengiant elektrines, tiesiant naujus ar atnaujinant esamus kelius, tiesiant kabelius ir atliekant kitus vėjo elektrinių įrengimui ir infrastruktūrai būtinus darbus paukščiai ir šikšnosparniai gali būti reikšmingai paveikti, jeigu šie darbai vykdomi paukščių perėjimo teritorijose (pvz., miško kirtimo darbai kelių tiesimui ar pan.). Paukščių tyrėjai pastebėjo (Stewart G. B., Pullin A. S., Coles C. F. 2007. Poor evidence-base for assessment of windfarm impacts on birds. Environmental Conservation, 34 (01), 1–11), kad elektrinių parko teritorijoje sumažėja vienos ar kitos paukščių grupės gausumas: žvirblinių, vištinių, plėšriųjų paukščių bei ančių tyrimai patvirtino, kad įrengus vėjo elektrinių parkus, 45 proc. tirtų atvejų dalies perinčių paukščių rūšių gausumas sumažėjo. Dažnai gausumo sumažėjimo priežastis yra buveinės pasikeitimas dėl pasikeitusio hidrologinio režimo ar augalijos sutrūktos įvairovės. VENBIS projekto metu buvo sukurta teritorijos jautrumo paukščių atžvilgiu vertinimo metodika, pagal kurią atsižvelgiant į aptiktų rūšių jautrumą VE poveikiui, rūšių apsaugos statusą (pagal Lietuvos raudonąją knygą ir Europos raudonąjį sąrašą), perinčių paukščių populiacijos dydį ir migruojančių paukščių sankaupų dydį nustatomas teritorijos jautrumo laipsnis: − labai jautrios teritorijos – kai reikšmingumo balas (A) didesnis negu 12 balų; − vidutiniškai jautrios teritorijos – kai reikšmingumo balas (A) kinta nuo 7 iki 12 balų; − mažai jautrios teritorijos – kai reikšmingumo balas (A) kinta nuo 1 iki 6 balų. Analizuojama teritorija VENBIS projekto metu buvo tirta migruojančių ir perinčių paukščių aspektais (3.6.4 pav.). Analizuojama teritorija, kurioje yra VE Z3, Z4, Z5 ir Z6 patenka į vidutiniškai jautrias teritorijas, kuriose randamos tokios paukščių rūšys kaip Mažasis erelis rėksnys, Vapsvaėdis, Nendrinė lingė. Sklypas, kuriam yra VE Z2 patenka į mažai jautrias teritorijas, kuriose randamas nedidelis tokių paukščių kaip Mažasis erelis rėksnys kiekis. VE Z1 patenka į teritoriją, kurioje nepakanka duomenų jautrumui nustatyti. 3.6.4 pav. Teritorijų jautrumas galimo poveikio paukščiams aspektu (pagrindas: projekto VENBIS duomenų bazė) Teritorijos jautrumas šikšnosparnių atžvilgiu Šikšnosparnių atžvilgiu VE patenka į teritorijas, kuriose trūksta duomenų jautrumui nustatyti (3.6.5 pav.). 3.6.5 pav. Analizuojamų sklypų išsidėstymas poveikio šikšnosparniams jautrių teritorijų atžvilgiu (pagrindas: projekto VENBIS duomenų bazė) Mokslinių tyrimų duomenims (Rydell, J., Bach, L., Dubourg-Savage, M. J., Green, M., Rodrigues, L., Hedenström, A. 2010. Bat mortality at wind turbines in northwestern Europe. Acta Chiropterologica, 12(2), 261–274), daugiausiai šikšnosparnių žūva VE parkuose, įrengtuose pajūryje ar kalnuotose vietovėse, mažiau kompleksiniuose agrokultūriniuose laukuose, mažiausiai – lygiuose ir atviruose ūkiniuose laukuose, todėl galime teigti, kad VE parkai įrengiami kompleksiniuose ar daugiau monokultūriniuose laukuose gali turėti tik nedidelę įtaką šikšnosparnių populiacijoms (VENBIS Nr. EEE- LT03-AM-01-K-01-004 veiklos Nr. 2.3.2 ataskaita „Vėjo elektrinių poveikio paukščiams ir šikšnosparniams įvertinimas remiantis atliktų stebėjimų veikiančiuose parkuose patirtimi“. Rengėjas: Rasa Morkūnė, biologinės įvairovės ekspertė, VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas). Kaip ir kituose VE parkuose užsienio šalyse, taip ir Lietuvoje nuo dėl VE veiklos nukenčia ore virš laukų medžiojančių rūšių šikšnosparniai. Šikšnosparniai yra aktyvūs nuo balandžio pabaigos iki lapkričio pradžios, jų rudeninė migracija stebima vasaros pabaigoje–rudens pradžioje, kuomet jie masiškai perskrenda, o tam tikrose vietose gali susirinkti didelis gyvūnų skaičius. Daugelis užsienyje ir Lietuvoje atliktų studijų parodė, kad didžiausias šikšnosparnių žuvimas dėl vėjo elektrinių veiklos stebimas būtent aktyviausios rudeninės šikšnosparnių migracijos metu, žymiai mažiau žūstančių šikšnosparnių registruojama pavasarį (Kunz et al. 2007 (Kunz T. H., Arnett E. B., Erickson W. P., et al. 2007. Ecological impacts of wind energy development on bats: questions, research needs, and hypotheses. Frontiers in Ecology and the Environment 5(6), 315–324); Rydell ir kt., 2010 (Rydell, J., Bach, L., Dubourg-Savage, M. J., Green, M., Rodrigues, L., Hedenström, A., 2010. Bat mortality at wind turbines in northwestern Europe.Acta Chiropterologica, 12(2), 261–274); Paukščių tyrimai..., 2014; 2015, 2016, 2017 (Paukščių tyrimai UAB „Naujoji energija“ vėjo elektrinių parkui Čiūtelių, Grumblių ir Lankupių kaimuose, Šilutės rajone, 2013–2017. Ataskaita. Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas. Klaipėda)). Lietuvoje aptiktų rūšių šikšnosparniai medžioja ir migruoja aukštyje iki 20 metrų, tai yra daug žemiau vėjo elektrinių menčių sukimosi zonos, tačiau retkarčiais pakyla aukščiau ir gali patekti į pavojingą zoną (Mickevičienė ir Mickevičius, 2001 (Mickevičienė I., Mickevičius E. 2001. The importance of various habitat types to bats (Chiroptera: Vespertilionidae) in Lithuania during the summer period. Acta Zoologica Lituanica, Vol. 11, Nr. 1, P. 3–14); Pauža ir kt., 1998 (Pauza D. H., Pauziene N., 1998. Bats of Lithuania: distribution, status and protection. Mammal Rev., Vil. 28, Nr. 2, P. 53–67); Baranauskas, 2008 (Baranauskas, K., 2008. Šikšnosparniai Lietuvoje ir jų apsauga. Vilnius, VPU. 36 p.)). Tačiau tiek Lietuvoje, tiek kituose VE parkuose randama šikšnosparnių rūšių, kurios priskiriamos prie virš medžių ar aukštai skraidančių rūšių. Tai yra nautūzijaus šikšniukas, šikšniukas nykštukas, rudasis nakviša, šiaurinis šikšnys, dvispalvis šikšnys ar vėlyvasis šikšnys. Šios rūšys yra jautriausios VE poveikiui dėl tiesioginio susidūrimo, jos vienos iš dažniausiai randamos žuvusios po VE. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad VE esančios arčiau kraštovaizdžio elementų tokių kaip miškas, medžių juosta, krūmai, vandens telkiniai, upės, pakrantės turi didesnę riziką daryti neigiamą įtaką šikšnosparniams. Visi šie kraštovaizdžio elementai šiltuoju metų laiku metu pritraukia vabzdžius, kuriais šikšnosparniai maitinasi. Reikšmingas neigiamas poveikis šikšnosparniams migracijos metu neprognozuojamas, tačiau toks poveikis gali būti dėl atskirų VE, todėl turi būti vykdomas monitoringas, kurio metu nustačius neigiamą poveikį šikšnosparniams reiktų taikyti poveikio mažinimo priemones, kaip pavyzdžiui startinio VE vėjo greičio didinimą iki 5,5–6 m/s šikšnosparnių rudeninės migracijos metu. Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis paukščiams ir šikšnosparniams bei poveikio mažinimo priemonių rekomendacijos Numatoma paruošti ir suderinti paukščių ir šikšnosparnių monitoringo programą VE parko poveikiui migruojantiems, perintiems paukščiams ir besiveisiantiems ir migruojantiems šikšnosparniams įvertinti. Bus atliekamas žūvančių paukščių ir šikšnosparnių monitoringas po VE veiklos pradžios siekiant nustatyti konkrečių VE galimo poveikio reikšmingumą ir pasiūlyti efektyviausias priemones, leidžiančias poveikio išvengti, jį sumažinti iki nereikšmingo arba kompensuoti. Programa turi apimti ne mažiau kaip metus iki VE statybos arba veiklos pradžios ir tris metus po VE veiklos pradžios. Vėliau monitoringo tyrimai kartojami kas 5 metai. Poveikio paukščiams ir šikšnosparniams mažinimo priemonės: − Monitoringo metu nustačius neigiamą poveikį šikšnosparniams siekiant sumažinti galimas migruojančių šikšnosparnių žūtis, VE veiklos pradžios minimalaus vėjo greičio (kuris daugumoje VE modelių yra 3,5 m/s) didinimas iki 5,5–6 m/s šikšnosparnių migracijos periodu, taikant šią priemonę nuo saulės nusileidimo iki patekėjimo. Priemonės taikymas turi būti patikslintas atlikus monitoringą. − Paukščių aptikimo įrangos – radaro/spec. detektoriaus – montavimas poveikį sukeliančiose VE: montuojama speciali įranga stabdanti vėjo elektrinės darbą, jei rotoriaus sukimosi zonoje aptinkamas artėjantis paukštis (identifikuojamas nuotoliniu būdu). Priemonės techniniai parametrai bus parenkami techninio projektavimo etape. VE, kuriose šią priemonę tikslinga įdiegti, turi būti nustatytos vienerių metų iki eksploatacijos pradžios monitoringo metu. − Prisidėti prie retų ir jautrių VE poveikiui paukščių rūšių išsaugojimo vykdant jų monitoringą ir stebėseną nuotolinėmis telemetrinėmis priemonėmis. Gretimoje aplinkoje perintiems jautriems VE poveikiui paukščiams (plėšriesiems paukščiams) uždėti 2–4 telemetrinius įrenginius (siųstuvus) ir stebėti jautrių rūšių judėjimą, naudojamas teritorijas vietoje prieš statybas ir po VE statybos darbų. Taip surinkti žinių apie kylančių konfliktų dėl VE veiklos galimus valdymus ir sukauptas žinias pritaikyti praktiškai mažinant poveikį jautrioms VE poveikiui paukščių rūšims nustatant VE stabdymo laikotarpį, pavojingus skrydžio aukščius ir kitų efektyvių paukščių susidūrimo su VE išvengimo priemonių paieškai; − Mitybinių buveinių keitimas prie VE, padarant jas mažiau patrauklias jautrioms VE paukščių ar šikšnosparnių rūšims ir natūralių buveinių atkūrimas dirbamuose laukuose toliau nuo VE, padarant jas patrauklias plėšriesiems paukščiams. Šios priemonės įgyvendinimas būtų galimas tik tokiu atveju, jeigu VE savininkas turėtų teises į šių žemės sklypų naudojimą. − Kitų kompensacinių priemonių, prisidedančių prie jautrių VE poveikiui rūšių išsaugojimo atkūrimo, taikymas. Priemonės bus parinktos atliekant paukščių ir šikšnosparnių monitoringą. 3.7. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje ir gretimuose žemės sklypuose ar teritorijose esančias jautrias aplinkos apsaugos požiūriu teritorijas – vandens telkinių apsaugos zonas ir pakrantės apsaugos juostas, potvynių zonas, karstinį regioną, požeminio vandens vandenvietes ir jų apsaugos zonas Analizuojamai vietovei artimiausi paviršinio vandens telkiniai yra ežerai Glušokas, Gruodiškis, Puginų ežeras, Puginų ežeras, Riebežeris, Ilgis, Samanis ir Apidemis. Planuojamų VE sklypuose yra įregistruotos paviršinių vandens telkinių apsaugos zona bei pakrančių apsaugos juostos ribos. Atsižvelgiant į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto reikalavimus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostuose inžinerinės infrastruktūros (vėjo elektrinių) įrengimas yra draudžiamas, todėl VE vietos parinktos už šių juostų ribų. Preliminari planuojamų VE vidinių požeminių elektros kabelių linijų ir naujai projektuojamų privažiavimo kelių trasų išdėstymo paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų ir zonų atžvilgiu schema pateikiama 3.7.1 pav. Kur kelias kirs upę bus įrengiama pralaida ir statybos bus vykdomos nepažeidžiant esamo hidrologinio rėžimo. 3.7.1 pav. VE, kabelių ir kelių išsidėstymas paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų ir zonų atžvilgiu Žemės sklypas, kuriame yra VE Z6, ribojasi su Gruodiškio ežeru, o sklypas, kuriame yra VE Z3 sklypo šiaurės pietinėje dalyje ribojasi su L-2 upe, netoliese likusiųjų sklypų yra Glušoko, Gruodiškio, Puginų, Puginų, Riebežerio, Ilgio, Samanio ir Apidemio ežerai ir tela upė G-1. (3.7.2 pav.). Pagal Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo (patvirtintas LR AM 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (LR AM 2007 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. D1- 98 redakcija)) II skirsnio 5 punktą prie ilgesnių kaip 10 km upių apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, – nuo kranto linijos 5–25 m atstumu, priklausomai nuo pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampo. Prie 10 km ir trumpesnių upių bei prie visų kanalų – du kartus mažesniu atstumu, t. y. 2,5–12,5 m. Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto reikalavimais paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostuose inžinerinės infrastruktūros (vėjo elektrinių) įrengimas yra draudžiamas. 3.7.2 pav. VE išsidėstymas teritoriją kertančių kanalų atžvilgiu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nenustato požeminių elektros kabelių linijų tiesimo paviršinių vandens telkinių apsaugos juostose ar zonose, ar susikirtimo su vandens telkiniais reglamentų. Vadovaujantis LR Saugomų teritorijų įstatymo (1993 m. lapkričio 9 d. Nr. I-301) 20 straipsnio 5 dalimi pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą kertančius kelius ir inžinerinius tinklus. Siekiant sumažinti galimą kabelių tiesimo per vandens telkinius poveikį aplinkai kabelio linija per upes bus tiesiama prastūmimo būdu, t. y. upelių vaga nebus pažeidžiama kasant atviru būdu. Ūkinė veikla bus planuojama laikantis visų apribojimų, nustatytų Specialiose žemės naudojimo sąlygose bei laikantis Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio reikalavimų. PŪV žemės sklypuose nėra įregistruota požeminio vandens vandenviečių. Informacija apie artimiausias požeminio vandens vandenvietes pateikiama (3.7.3 pav). Atstumas iki geriamojo gėlo vandens vandenvietės, esančios Utenos apskr., Zarasų r. sav., Zarasų sen., Riešutinės I k. yra 0.58 km nuo artimiausios VE Z3. 3.7.3 pav. Požeminio vandens vandenvietės Kitų aplinkos apsaugos požiūrių išskirtinai jautrių teritorijų (potvynių zonų, karstinių regionų) PŪV vietoje nėra. 3.8. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos teritorijos ir gretimų žemės sklypų ar teritorijų taršą praeityje, jeigu jose vykdant ūkinę veiklą buvo nesilaikoma aplinkos kokybės normų Informacijos apie tai, kad planuojamos ūkinės veiklos teritorija ir gretimi žemės sklypai galėjo būti teršiami praeityje nėra. Teritorijoje nėra potencialiai taršių įmonių, aplinkos monitoringas nevykdomas, ekogeologiniai tyrimai neatlikti. 3.9. Planuojamos ūkinės veiklos teritorijos išsidėstymas rekreacinių, kurortinių, gyvenamosios, visuomeninės paskirties, pramonės ir sandėliavimo, inžinerinės infrastruktūros teritorijų atžvilgiu, nurodomas atstumus nuo šių teritorijų ir (ar) esamų statinių iki planuojamos ūkinės veiklos vietos Informacija apie artimiausią gyvenamąją aplinką ir visuomenės paskirties objektus pateikiama 3.9.1 lentelėje, 3.9.1 ir 3.9.2 pav. 3.9.1. lentelė. Atstumai iki artimiausios gyvenamos aplinkos Artimiausia gyvenama aplinka Adresas Atstumas nuo artimiausios planuojamos VE S01 Galiniškės II 1, 32139, Zarasų sen., Zarasų r. sav. 689 m iki Z1 S02 Bernatkai 9, 32139, Zarasų sen., Zarasų r. sav. 607 m iki Z1 S03 Bernatkai 7, 32139, Zarasų sen., Zarasų r. sav. 618 m iki Z1 S04 Bernatkai 4, 32139, Zarasų sen., Zarasų r. sav. 768 m iki Z1 S05 Bernatkai 6, 32139, Zarasų sen., Zarasų r. sav. 750 m iki Z1 S06 Bernatkai 3, 32139, Zarasų sen., Zarasų r. sav. 740 m iki Z2 S07 Bernatkai 2, 32139, Zarasų sen., Zarasų r. sav. 721 m iki Z2 S08 Arliškės 1, 32139, Zarasų sen., Zarasų r. sav. 585 m iki Z2 S09 Arliškės 2, 32139, Zarasų sen., Zarasų r. sav. 530 m iki Z2 S10 Riešutinė I 2, 32139, Zarasų sen., Zarasų r. sav. 775 m iki Z3 S11 Riešutinė I 3, 32139, Zarasų sen., Zarasų r. sav. 582 m iki Z3 S12 Jurasiškės 1, 32139, Zarasų sen., Zarasų r. sav. 740 m iki Z4 S13 Jurasiškės 2, 32139, Zarasų sen., Zarasų r. sav. 735 m iki Z4 S14 Šapauka 5, 32139, Zarasų sen., Zarasų r. sav. 793 m iki Z6 S15 Kalinauka 1, 32139, Zarasų sen., Zarasų r. sav., Kalinauka 2, 32139, Zarasų sen., Zarasų r. sav. 746 m iki Z6 P1216TB13bA#y1 793 m P1217TB18bA#y1 746 m P1217TB20bA#y1 735 m P1217TB17bA#y1 740 m P1217TB35bA#y1 582 m P1217TB19bA#y1 775 m P1217TB15bA#y1 530 m P1217TB33bA#y1 585 m P1217TB16bA#y1 721m P1217TB29bA#y1 750 m P1217TB21bA#y1 740 m P1217TB23bA#y1 768 m P1217TB22bA#y1 618 m P1217TB32bA#y1 607 m P1217TB30bA#y1 689 m P1217TB31bA#y1 3.9.1 pav. Atstumai iki artimiausios gyvenamos aplinkos 3.9.2 pav. Atstumai iki artimiausių visuomeninės paskirties objektų PŪV artimiausias pramonės ir sandėliavimo objektas sąvartynas. Potencialus geologinės taršos židinys yra Utenos apskr., Zarasų r. sav., Zarasų sen., Riešutinės I k. (3.9.3 pav.). 3.9.3 pav. Artimiausi potencialūs geologinės aplinkos taršos židiniai Planuojama ūkinė veikla teritorija yra nutolusi nuo rekreacinių ir kurortinių vietovių (3.9.4 pav.). Arčiausiai PŪV esantis artimiausias rekreacijos ir kurortinių vietovių objektas yra Magučių, prie Zarasaičio ežero netoli Zarasų socialinės globos namų įrengta atokvėpio vieta su paplūdymiu, persirengimo kabinomis, miško baldų komplektais nuo Z2 nutolę 2.68 km į šiaurės vakarus. 3.9.4 pav. Artimiausi rekreaciniai objektai nutolę nuo PŪV vietos, remiantis Valstybinių miškų urėdijos oficialiame puslapyje pateiktu VMU Rekreacinių objektų žemėlapiu Planuojama teritorija patenka į LR teritorijas, kuriose pagal 2016 m. vasario 15 d. Lietuvos kariuomenės vado įsakymu Nr. V-217 patvirtintą žemėlapį gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, todėl prieš gaunant statybą leidžiančius dokumentus, UAB „Vėjo pašvaistė“ privalės pasirašyti sutartį su Lietuvos kariuomene dėl kompensacijos (3.9.5 pav.). 3.9.5 pav. PŪV vietos išsidėstymas LR teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, aspektu (pagrindas: 2016 m. vasario 15 d. Lietuvos kariuomenės vado įsakymu Nr. V-217 patvirtintas žemėlapis). 3.10. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos žemės sklype ar teritorijoje esančias nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurios registruotos Kultūros vertybių registre, jų apsaugos reglamentą ir zonas, atstumą nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos Planuojamos ūkinės veiklos žemės sklypuose registruotų kultūros paveldo vertybių nėra. Informacija apie artimiausias registruotas nekilnojamojo kultūros paveldo vertybes pateikiama 3.10.1 lentelėje. PŪV neturės neigiamo poveikio registruotoms kultūros paveldo vertybėms. Statusas Rūšis Atstumas 3.10.1 lentelė. Informacija apie artimiausias nekilnojamojo kultūros paveldo vertybes Unikalus objekto kodas Pavadinimas Adresas 21256 Baraukos kaimo sentikių senosios kapinės Zarasų rajono sav., Zarasų sen., Baraukos vs., Valstybės saugomas Nekilnojamas 0.54 km 21255 Girvydiškių kaimo sentikių senosios kapinės Zarasų rajono sav., Zarasų sen., Girvydiškių k., Valstybės saugomas Nekilnojamas 0.77 km 21271 Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapai Zarasų rajono sav., Zarasų sen., Puginų k., Registrinis Nekilnojamas 0.80 km 24111 Pakalniškių piliakalnis su gyvenviete Zarasų rajono sav., Turmanto sen., Pakalniškių k., Paminklas Nekilnojamas 2.55 km 21530 Zarasų sentikių senosios kapinės Zarasų rajono sav., Zarasų miesto sen., Zarasų m., Griežto g. Valstybės saugomas Nekilnojamas 3.90 km 3.10.1 pav. Artimiausios registruotos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės 4. GALIMO POVEIKIO APLINKAI RŪŠYS IR APIBŪDINIMAS 4.1. Poveikis gyventojams ir visuomenės sveikatai, įskaitant galimą poveikį gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai dėl fizikinės, cheminės, biologinės taršos, kvapų Pagrindiniai analizuoti VE veiksniai, galintys turėti riziką žmonių sveikatai, yra triukšmas, šešėliai, infragarsas, elektromagnetinė spinduliuotė. Tiek kiekybinis (triukšmas, šešėliai), tiek aprašomasis vertinimas, kuriame rėmėmės analoginio objekto tyrimais (infragarsas) ir užsienio moksliniais tyrimais (elektromagnetinė spinduliuotė) parodė, kad PŪV neturės reikšmingo poveikio/rizikos žmonių sveikatai. Vėjo elektrinių veiklos įtakojamo triukšmo sklaidos skaičiavimo rezultatai rodo, kad prognozuojamas vėjo elektrinių veiklos įtakojamo triukšmo rodiklis ties gyvenama aplinka neviršija Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje visais trimis paros periodais. Pagal atliktą šešėliavimo analizę įrengus vėjo elektrinių parką, šešėliavimo trukmė gyvenamųjų sodybų aplinkoje neviršys maksimalaus leistino skaičiaus – 30 val. per metus (pagal Vokietijos normatyvus). Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis VE nesukelia infragarso lygių, kurie galėtų turėti neigiamo poveikio visuomenės sveikatai. Šiuolaikinės priešvėjinės vėjo turbinos sukelia pulsacijas, kurios gali būti analizuojamos kaip infragarsas, tačiau įprastai yra tarp 50 ir 70 dB, daug žemiau poveikio ribos. Analizuojant modernių VE poveikį aplinkai infragarsas gali būti atmestas kaip nereikšmingas. Vėjo elektrinių kuriamas elektromagnetinio lauko intensyvumas prie pat jėgainės generatorių nesiekia didžiausių leistinų verčių pagal HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko“. Cheminė aplinkos oro tarša galima tik VE įrengimo etape, mašinų ir mechanizmų su vidaus degimo varikliais darbų metu, kai į aplinkos orą bus išmetamos vidaus degimo variklių dujos. Šis poveikis bus lokalus – tik mašinų ir mechanizmų darbų vietoje, laikinas, epizodinis – tik mašinų ir mechanizmų darbo metu, todėl reikšmingo poveikio gyventojams ir visuomenės sveikatai neturės. 4.2. Poveikis biologinei įvairovei, įskaitant galimą poveikį natūralioms buveinėms dėl jų užstatymo arba kitokio pobūdžio sunaikinimo, pažeidimo ar suskaidymo, hidrologinio režimo pokyčio, miškų suskaidymo, želdinių sunaikinimo ir pan.; galimas natūralių buveinių tipų plotų sumažėjimas, saugomų rūšių, jų augaviečių ir radaviečių išnykimas ar pažeidimas, galimas reikšmingas poveikis gyvūnų maitinimuisi, migracijai, veisimuisi ar žiemojimui Planuojama ūkinė veikla numatoma žemės sklypuose, kuriuose šiuo metu vykdoma žemės ūkio veikla. PŪV metu natūralios buveinės nebus užstatomos arba kitaip sunaikinamos, pažeidžiamos ar suskaidomos. Analizuojami žemės sklypai yra melioruoti, todėl VE įrengimas neįtakos hidrologinio režimo pokyčių. Miškų kirtimas ar suskaidymas nenumatomas. Natūralių buveinių tipų plotas nesumažės. Atviro kraštovaizdžio agrarinio tipo laukai, vyraujantys planuojamo VE parko teritorijoje, nėra patrauklūs medžioklės plotai šikšnosparniams, todėl jie laikosi arčiau miškelių ar kitų kraštovaizdžio elementų, kur gali būti daugiau grobio. Jei monitoringo metu poveikis bus nustatytas, reikės imtis poveikį mažinančių priemonių, kurios pateiktos skyriuje 4.13. 4.3. Poveikis saugomoms teritorijoms ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms Atsižvelgiant į analizuojamos ūkinės veiklos geografinę padėtį galima teigti, kad vietovė gamtiniu požiūriu nėra ypač jautri ir nepasižymi didele svarba saugomoms teritorijoms. Arčiausiai esančios saugomos teritorijos yra Gražutės regioninis parkas nutolęs 4.63 km nuo VE Z1, o artimiausia PAST teritorija yra Šiaurės rytinė Gražutės regioninio parko dalis Gražutės regioniniame parke saugoma 3260, Upių sraunumos su kurklių bendrijomis; 3130, Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis; 3140, Ežerai su menturdumblių bendrijomis; 3150, Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis; 3160, Natūralūs distrofiniai ežerai; 6120, Karbonatinių smėlynų pievos; 6210, Stepinės pievos; 6270, Rūšių turtingi smilgynai; 6410, Melvenynai; 6450, Aliuvinės pievos; 6510, Šienaujamos mezofitų pievos; 7110, Aktyvios aukštapelkės; 7140, Tarpinės pelkės ir liūnai; 7150, Plikų durpių saidrynai; 7160, Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės; 7230, Šarmingos žemapelkės; 9010, Vakarų taiga; 9020, Plačialapiai ir mišrūs miškai; 9050, Žolių turtingi eglynai; 9060, Spygliuočiai miškai ant fluvioglacialinių ozų; 9080, Pelkėti lapuočių miškai; 9180, Griovų ir šlaitų miškai; 91D0, Pelkiniai miškai; 91E0, Aliuviniai miškai; 91T0, Kerpiniai pušynai; Didysis auksinukas; Dvijuostė nendriadusė; Dvilapis purvuolis; Kūdrinis pelėausis; Ovalioji geldutė; Pelkinė uolaskėlė; Plačioji dusia; Pleištinė skėtė; Plikažiedis linlapis; Raudonpilvė kūmutė; Skiauterėtasis tritonas; Šarvuotoji skėtė; Ūdra; Vėjalandė šilagėlėSiekiant sumažinti galimą poveikį PAST saugomiems paukščiams, poveikio mažinimui numatoma taikyti priemones (žr. 4.13 punktą). 4.4. Poveikis žemei ir dirvožemiui, pavyzdžiui, dėl cheminės taršos; dėl numatomų didelės apimties žemės darbų; gausaus gamtos išteklių naudojimo; pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo VE įrengimo darbų metu bus daromas trumpalaikis poveikis dirvožemiui. Vienos VE įrengimui reikalingas apie 0,20 ha žemės sklypo plotas. Šioje žemės sklypo dalyje bus nuimamas derlingo dirvožemio sluoksnis, saugomas aikštelės ribose ir vėliau panaudojamas analizuojamos teritorijos sutvarkymui. Vėjo elektrinių eksploatacijos metu dirvožemiui nebus daromas joks poveikis. Reikšmingas neigiamas poveikis dėl analizuojamo objekto, žemei ir dirvožemiui nenumatomas. Vienintelis gamtos išteklius, kuris bus naudojamas yra vėjo energija, neigiamas poveikis dėl gausaus gamtos išteklių naudojimo nenumatomas. Atliekamas tik teisinis žemės sklypų VE veiklai įforminimas: žemės sklypai bus padalinami, atidalintos žemės sklypo dalies, kurioje bus įrengiame VE paskirtis bus keičiama į „Kita“ (jei tai bus reikalinga pagal galiojančius teisės aktus). 4.5. Poveikis vandeniui, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoms ir (ar) pakrantės apsaugos juostoms, jūros aplinkai PŪV neįtakos vandens naudojimo ir buitinių ar gamybinių nuotėkų susidarymo. Analizuojamuose žemės sklypuose yra įregistruotos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos bei pakrančių apsaugos juostos ribų specialiosios sąlygos. PŪV žemės sklypas, kuriame yra VE Z6, ribojasi su Gruodiškio ežeru, o sklypas, kuriame yra VE Z3 sklypo šiaurės pietinėje dalyje ribojasi su L-2 upe, netoliese kitų sklypų, kuriuose planuojamos VE yra Glušoko, Gruodiškio, Puginų, Puginų, Riebežerio, Ilgio, Samanio ir Apidemio ežerai ir tela upė G-1. VE įrengimas numatomas >153 m atstumu nuo upių, tai yra į pakrančių apsaugos juostų ribas nepatenka. Siekiant sumažinti galimą kabelių tiesimo per vandens telkinius poveikį aplinkai kabelio linija per upes/kanalus bus tiesiama prastūmimo būdu, t. y. upelių vaga nebus pažeidžiama kasant atviru būdu. Ūkinė veikla bus planuojama laikantis visų apribojimų, nustatytų Specialiose žemės naudojimo sąlygose bei laikantis Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio reikalavimų. PŪV analizuojamuose žemės sklypuose yra įregistruotos valstybei priklausančios melioracijos sistemos. Esant poreikiui, VE statybos metu melioracijos įrenginiai bus perkeliami, nepažeidžiant jų sistemos, todėl VE įrengimas poveikio esamam hidrologiniam režimui neturės. 4.6. Poveikis orui ir klimatui (pvz., aplinkos oro kokybei, mikroklimatui) Statybos darbų metu galimas laikinas ir lokalus poveikis orui dėl taršos mašinų ir mechanizmų vidaus degimo variklių išmetamosiomis dujomis. PŪV eksploatacijos metu oro taršos šaltinių nėra. Vėjo energija yra viena iš atsinaujinančių energijos rūšių, kurios naudojimas mažina iškastinio kuro naudojimą, o kartu CO2 ir kitų kuro degimo metu išmetamų teršalų emisijas į aplinkos orą. 4.7. Poveikis kraštovaizdžiui, pasižyminčiam estetinėmis, nekilnojamosiomis kultūros ar kitomis vertybėmis, rekreaciniais ištekliais, ypač vizualiniu poveikiu dėl reljefo formų keitimo (pvz., pažeminimo, paaukštinimo, lyginimo), poveikiu gamtiniam karkasui Planuojamas objektas išsidėstęs teritorijose, apsuptose dirbamų žemės ūkio paskirties žemių. Kraštovaizdžio draustinių ar kitų vertingų kraštovaizdžio objektų prie teritorijų, kuriose numatomos statyti vėjo elektrinės, nėra. Reljefo pakitimų analizuojamoje teritorijoje nėra, todėl reljefo pokyčiai nenumatomi. Vertinant teritorijos gretimybėse vyraujančią kraštovaizdžio vizualinę struktūrą bei naudojimo pobūdį galima teigti, kad nagrinėjama teritorija patenka į intensyvaus naudojimo kraštovaizdžio pobūdį. Analizuojama teritorija patenka į ypač raiškios ir vidutinės vertikaliosios sąskaidos pusiau uždarų ir uždarų erdvių kraštovaizdį. Artimiausias kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taškas – Laukeso ežero Smėlynės pusiasalis (apžvalgos vieta), Zarasų r. sav. – yra apie 1.87 km atstumu į šiaurės vakarus nutolęs nuo artimiausios planuojamos VE. 4.8. Poveikis materialinėms vertybėms Dėl planuojamos ūkinės veiklos statybos ir tolimesnės eksploatacijos, neigiamas poveikis materialinėms vertybėms nenumatomas. Nekilnojamojo turto (žemės, statinių) paėmimas visuomenės poreikiams nebus vykdomas, poveikis statiniams dėl veiklos sukeliamo triukšmo dėl numatomų nustatyti nekilnojamojo turto naudojimo apribojimų nenumatomas. 4.9. Poveikis nekilnojamosioms kultūros vertybėms Dėl planuojamos ūkinės veiklos statybos ir tolimesnės eksploatacijos, neigiamas poveikis kultūros paveldo objektams nenumatomas. Artimiausios planuojamai teritorijai kultūros vertybės – Baraukos kaimo sentikių senosios kapinės, kurios nutolusios 0,54 km į vakarus nuo planuojamos artimiausios VE vietos. 4.10. Galimas reikšmingas poveikis visų nagrinėtų veiksnių sąveikai Pagal atliktą PŪV poveikio įvairiems aplinkos komponentams analizę, PŪV neturės reikšmingo poveikio nagrinėtų aplinkos veiksnių tarpusavio sąveikai. 4.11. Galimas reikšmingas poveikis nagrinėtiems aplinkos veiksniams, kurį lemia planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių PŪV poveikis nagrinėtiems aplinkos veiksniams dėl pažeidžiamumo rizikos ir ekstremalių įvykių mažai tikėtinas. Susidariusios ekstremalios situacijos gali sukelti avarijas, t. y. bokštų griūtį ar menčių nukritimą, viršutinės bokšto dalies kartu su mentėmis ir rotoriumi nugriuvimą ir pan. galėtų turėti įtaką artimoje aplinkoje ir sukeltų pavojų prie pat bokšto. 4.12. Galimas reikšmingas tarpvalstybinis poveikis aplinkai Reikšmingas tarpvalstybinis poveikis aplinkai dėl PŪV įgyvendinimo nenumatomas. 4.13. Numatomos priemonės galimam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią Viena iš prevencinių poveikio aplinkai mažinimo priemonių – tinkamas teritorijų planavimas, kai veiklos vystymui pasirenkama tam tinkama teritorija, kurios tinkamumas veiklai įvertinamas rengiant teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius planus ar specialiuosius planus) pagal teritorijos specifiką, kraštovaizdį, vykdomas veiklas ir kitus aspektu. Svarbus planavimo aspektas – tinkamas VE išdėstymas konkrečiuose žemės sklypuose. Pasirenkant VE vietas svarbus elementas yra VE tarpusavio išsidėstymas siekiant optimaliai išnaudoti vėją, generuoti maksimalius elektros energijos kiekius. Greta šio energetinio apsekto analizuojamuose žemės sklypuose pasirenkant vietas VE įrengimui dėmesys buvo skirtas esamai žemėnaudai – VE išdėstytos sklypų pakraščiuose taip sumažinant sukeliamus apribojimus vykdomai veiklai, sumažinant dirbamoje žemėje būtinas įrenti privažiavimo kelių atkarpas. PŪV įgyvendinimo metu numatomos šios poveikio aplinkai mažinimo priemonės: Eil. Nr. Aplinkos komponentas Priemonė Įgyvendinimo etapas 1. Vanduo Planuojamuose žemės sklypuose VE bus išdėstytos už paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ribų. Siekiant sumažinti galimą kabelių tiesimo per vandens telkinius poveikį aplinkai kabelio linija per upes bus tiesiama prastūmimo būdu, t. y. upelių vaga nebus pažeidžiama kasant atviru būdu. Planavimo etapas VE įrengimo metu, esant poreikiui, melioracijos įrenginiai bus perkeliami, nepažeidžiant jų sistemos. VE įrengimo metu, esant poreikiui, melioracijos įrenginiai bus perkeliami, nepažeidžiant jų sistemos. Statybos darbai 2. Dirvožemis VE įrengimo, transformatorinės pastotės statybos, kabelių tiesimo bei privažiavimo kelių įrengimo metu nukastas derlingas dirvožemio sluoksnis bus sandėliuojamas tam numatytoje vietoje. Statybos darbai Užbaigus VE parko įrengimą darbų zona bus sutvarkoma, iškastas likęs gruntas tolygiai paskirstomas teritorijoje, derlingasis dirvožemio sluoksnis paskleidžiamas parko teritorijoje ir apželdinamas. Statybos darbai 3. Kraštovaizdis VE pajungimo kabelių linijų trasos parinktos taip, kad nebūtų vykdomi miško ar kitų želdinių kirtimai. Planavimo etapas VE bokštų statybos vietos, vidinių privažiavimų kelių trasos parinktos išsaugant teritorijoje esančius laukų miškelius, želdinių grupes bei teritorijoje augančius pavienius medžius. Planavimo etapas Išsaugotas nuimtas derlingas dirvožemio sluoksnis panaudojamas pažeistų žemės plotų atkūrimui. Statybos darbai 4. Visuomenės sveikata Statybos darbai bus vykdomi tik techniškai tvarkingais mechanizmais, kurių skleidžiamas triukšmo lygis neviršys STR 2.01.08:2003 „Lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo valdymas“ (patvirtinta LR AM 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 325) nustatytų lauko įrangos leidžiamų garso galios lygių. VE parko įrengimo darbus numatoma vykdyti tik darbo dienomis dienos metu. Statybos darbai 5. Socialinė- ekonominė aplinka Esami lauko keliai, kurie bus naudojami VE įrengimui ir aptarnavimui, pagal poreikį bus sustiprinti: greideriuojami, užlyginamos esamos duobės, atnaujinama žvyro danga. Vietinės reikšmės keliai periodiškai prižiūrimi. Žvyrkelių dulkėjimo mažinimui numatomos priemonės: vietos kelių sutvarkymas, kelio dangos drėkinimas. Statybos darbai/Eksploatacija 6. Biologinė įvairovė: paukščiai ir šikšnosparniai Numatoma paruošti ir suderinti paukščių ir šikšnosparnių monitoringo programą VE parko poveikiui migruojantiems, perintiems paukščiams ir besiveisiantiems ir migruojantiems šikšnosparniams įvertinti. Bus atliekamas žūvančių paukščių ir šikšnosparnių monitoringas po VE veiklos pradžios siekiant nustatyti konkrečių VE galimo poveikio reikšmingumą ir pasiūlyti Planavimo etapas efektyviausias priemones, leidžiančias poveikio išvengti, jį sumažinti iki nereikšmingo arba kompensuoti. Programa turi apimti ne mažiau kaip metus iki VE statybos arba veiklos pradžios ir tris metus po VE veiklos pradžios. Vėliau monitoringo tyrimai kartojami kas 5 metai. Poveikio paukščiams ir šikšnosparniams mažinimo priemonės: − Monitoringo metu nustačius neigiamą poveikį šikšnosparniams siekiant sumažinti galimas migruojančių šikšnosparnių žūtis, VE veiklos pradžios minimalaus vėjo greičio (kuris daugumoje VE modelių yra 3,5 m/s) didinimas iki 5,5–6 m/s šikšnosparnių migracijos periodu, taikant šią priemonę nuo saulės nusileidimo iki patekėjimo. Priemonės taikymas turi būti patikslintas atlikus monitoringą. − Paukščių aptikimo įrangos – radaro/spec. detektoriaus – montavimas poveikį sukeliančiose VE: montuojama speciali įranga stabdanti vėjo elektrinės darbą, jei rotoriaus sukimosi zonoje aptinkamas artėjantis paukštis (identifikuojamas nuotoliniu būdu). Priemonės techniniai parametrai bus parenkami techninio projektavimo etape. VE, kuriose šią priemonę tikslinga įdiegti, turi būti nustatytos vienerių metų iki eksploatacijos pradžios monitoringo metu. − Prisidėti prie retų ir jautrių VE poveikiui paukščių rūšių išsaugojimo vykdant jų monitoringą ir stebėseną nuotolinėmis telemetrinėmis priemonėmis. Gretimoje aplinkoje perintiems jautriems VE poveikiui paukščiams (plėšriesiems paukščiams) uždėti 2–4 telemetrinius įrenginius (siųstuvus) ir stebėti jautrių rūšių judėjimą, naudojamas teritorijas vietoje prieš statybas ir po VE statybos darbų. Taip surinkti žinių apie kylančių konfliktų dėl VE veiklos galimus valdymus ir sukauptas žinias pritaikyti praktiškai mažinant poveikį jautrioms VE poveikiui paukščių rūšims nustatant VE stabdymo laikotarpį, pavojingus skrydžio aukščius ir kitų efektyvių paukščių susidūrimo su VE išvengimo priemonių paieškai; Mitybinių buveinių keitimas prie VE, padarant jas mažiau patrauklias jautrioms VE paukščių ar šikšnosparnių rūšims ir natūralių buveinių atkūrimas dirbamuose laukuose toliau nuo VE, padarant jas patrauklias plėšriesiems paukščiams. Šios priemonės įgyvendinimas būtų galimas tik tokiu atveju, jeigu VE savininkas turėtų teises į šių žemės sklypų naudojimą. Kitų kompensacinių priemonių, prisidedančių prie jautrių VE poveikiui rūšių išsaugojimo atkūrimo, taikymas. Priemonės bus parinktos atliekant paukščių ir šikšnosparnių monitoringą. Planavimo ir veiklos vykdymo etapai LITERATŪROS SĄRAŠAS Teisės aktai: − Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas; − Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-845; − Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, patvirtintas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007-10-31 įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“; − Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. D1-368 patvirtintos naujos redakcijos „Atliekų tvarkymo taisyklės“; − Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“; − Lietuvos higienos norma HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko“; − Lietuvos higienos norma HN 80:2011 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“; − STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“; − Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-338 patvirtinti „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“; − Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas Nr. XIII-2166; − Zarasų rajono savivaldybės teritorijos Bendrasis planas; − Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, žemėlapis (patvirtintas 2016-02-15 Lietuvos kariuomenės vado įsakymu Nr. V- 217 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, žemėlapio patvirtinimo“); − Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-04-20 įsakymas Nr. 219, „Dėl buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“; − Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-10-02 įsakymas Nr. D1-703. „Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas“; − 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2009/28/EB; − Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 789 „Dėl nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos patvirtinimo“; − Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos vertinimo rekomendacijos, patvirtintomis LR aplinkos ministro 2002 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 367 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos vertinimo rekomendacijų R41-02 patvirtinimo“; − Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašas, patvirtintas LR Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1063 „Dėl Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“. Galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2018-02-03); − Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodikliai, patvirtint LR aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1- 870 „Dėl Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“. Galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2020-06-10). Literatūra: − The UNDP/GEF Regional Baltic Wind Energy Programme. Risoe National Laboratory. Roskilde. Denmark. October 2003 (2000-2003 m.); − Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninis rastrinis ortografinis žemėlapis ORT10LT (2020 - 2022 m.); − Triukšmo mažinimo užtvarų vadovas (Lietuvos kelių direkcija. 2002); − Triukšmo taršos modeliavimo programos CUSTIC 1.1 aprašas (Panarina Environmental software, Spain, 2001); − May R., Nygard T., Falkdalen U., Astrom J., Hamre Ø., Stokke B. G. Paint it black: Efficacy of increased wind turbine rotor blade visibility to reduce avian fatalities, 2020; − Vėjo elektrinių poveikio paukščiams ir šikšnosparniams įvertinimas remiantis atliktų stebėjimų veikiančiuose parkuose patirtimi. 2016, VENBIS; Internetiniai šaltiniai: − http://www.hayswind.com/ − http://www.windpoweringamerica.gov/ − http://www.gamta.lt/ - Aplinkos apsaugos agentūra − http://www.maps.lt/ − http://www.tpdr.lt/ - Teritorijų planavimo dokumentų registras − http://www.regia.lt/ - Regionų geoinformacinės aplinkos paslauga − https://www.geoportal.lt/geoportal/ - Lietuvos erdvinės informacijos portalas − http://www.vstt.lt, https://stk.am.lt/portal/ - Saugomų teritorijų valstybės kadastras − http://potvyniai.aplinka.lt/potvyniai/ - Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai − https://kvr.kpd.lt/ - Kultūros vertybių registras − http://www.windpower.org/en/tour/env/shadow/index.htm − http://corpi.lt/venbis/index.php/observation/maps - VENBIS − https://www.lgt.lt/epaslaugos/ - Žemės gelmių registras (ŽGR), Valstybinė geologijos informacinė sistema (GEOLIS), Požeminio vandens informacinė sistema (PožVIS) − https://kadastras.amvmt.lt/vartai/ - M-GIS geoinformacija apie miškus − https://uetk.am.lt/ - Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastras (UETK) − https://www.arcgis.com/apps/MapSeries/index.html?appid=746fb96e18294df189f50a13d6c56f1a – Natura 2000 teritorijų žemėlapis PRIEDAI